Pradžia Teminiai leidiniai apie PVM Dėl kompensacinio PVM tarifo schemos
Dėl kompensacinio PVM tarifo schemos Spausdinti El. paštas

 

1. Kokius kriterijus atitinkantys asmenys yra registruojami Ūkininkais?
2. Kokius žemės plotus asmuo turi įtraukti į registravimuisi Ūkininku nustatytą 7 ha žemės plotą?
3. Ar nustatant asmeniui priklausantį žemės plotą yra atsižvelgiama į žemės plotą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė?
4. Kokiais atvejais Ūkininkas praranda teisę gauti kompensacinį PVM tarifo priedą?
5. Ar Ūkininkas neteisėtai paėmęs kompensacinį PVM tarifo priedą turi jį grąžinti į biudžetą?
6. Ar įmonės, žemės ūkio produkcijos pirkėjos, gali įtraukti į PVM atskaitą Ūkininkams sumokėtą kompensacinį PVM tarifo priedą?

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina atvejus, kada asmenys parduodantys žemės ūkio produkciją ir/ar teikiantys žemės ūkio paslaugas turi teisę įsiregistruoti ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema (toliau – Ūkininkas) ir gauti iš pirkėjų kompensacinį 6 procentų PVM tarifo priedą.

 

1. Kokius kriterijus atitinkantys asmenys yra registruojami Ūkininkais?

 

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVM įstatymas) 98 straipsnyje yra nustatyta, kad teisę gauti iš pirkėjų kompensacinį priedą už žemės ūkio produkciją ir/ar žemės ūkio paslaugas turi tik asmenys įregistruoti Ūkininkais.
Pagal PVM įstatymo 97 straipsnio nuostatas, Ūkininku gali būti registruojamas tik toks asmuo, jeigu atitinka visus šiuos kriterijus, t.y.:

  • jo arba jo ir jo ūkio partnerių bendra atlygio už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma neviršija 100 000 Lt;

  • registruotas ūkininko ūkio žemės plotas*, kurį sudaro žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės bei kitos paskirties žemė, neviršija 7 ha arba

  • registruotas asmeniui suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas**, kurį sudaro žemės ūkio, miškų ūkio, vandens plotas, konservacinės bei kitos paskirties žemė, neviršija 7 ha;

  • asmuo ar jo ūkio partneris nėra įregistruoti PVM mokėtojais.

* Registruotas ūkininko ūkio žemės plotas, tai ūkininko ūkio žemės ūkio veiklai naudojamas nuosavybės teise turimas ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomas žemės plotas.

Ūkininko ūkis turi būti įregistruotas į Ūkininko ūkio registrą, kuriame yra nurodytas ūkininko ūkio žemės naudojimo teisinis pagrindas, o taip pat ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys.

Jeigu ūkininkas įregistravęs ūkininko ūkį žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis, tai Ūkininko ūkio registre yra nurodyta, partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę.

** Registruotas asmeniniam ūkiui suteiktas žemės plotas, tai žemės plotas, kuris pagal įstatymus buvo suteiktas asmeniniam ūkiui, įskaitant ir/ar privatizuotą, ir/ar išsinuomotą, ir/ar naudojamą panaudos teise kitam asmeniui suteiktą asmeninio ūkio žemės plotą.

 

2. Kokius žemės plotus asmuo turi įtraukti į registravimuisi Ūkininku nustatytą 7 ha žemės plotą?

 

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 (Žin., 2002, Nr. 60-2429) 2.8 punkto nuostatas Ūkininku gali būti įregistruotas toks asmuo, kurio registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas neviršija 7 hektarų.

Asmuo, pageidaujantis įsiregistruoti Ūkininku, privalo pateikti Prašymo įregistruoti į Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, registrą / išregistruoti iš Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, registro FR0352 formą, kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2002, 66-2745). Šios formos 9 laukelyje asmuo turi įrašyti turimos registruotos žemės plotą (ha), kuris negali būti didesnis kaip 7 ha.

Taigi, asmuo į registravimuisi Ūkininku nustatytą 7 ha žemės plotą turi įtraukti žemės (įskaitant žemės ūkio, miškų ūkio, vandens telkinius, konservacinės bei kitos paskirties) plotą, kuris jam yra suteiktas asmeniniam ūkui ir / ar išsinuomotas pagal nuomos (panaudos) sutartį, sudarytą šio asmens vardu ir neturi įtraukti kitam asmeniui išnuomotos žemės.

Tuo atveju, jeigu Ūkininku registruojasi asmuo, kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį, tai jo ūkio žemės ūkio veiklai naudojamas nuosavybės teise turimas ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomas žemės plotas (įskaitant ir jo ūkio partnerių bendrai veiklai skirtus žemės plotus) neturi būti didesnis kaip 7 ha. Kitam asmeniui išnuomotas ūkininko ūkio žemės plotas neįtraukiamas į 7 ha ribą. Atkreipiamas dėmesys, kad pajamoms, gautoms iš žemės ploto nuomos, netaikomas kompensacinis PVM priedas.

1 pavyzdys

Asmuo, kuris savo vardu turi 9 ha žemės plotą (yra privatizavęs jam suteiktą 3 ha asmeninio ūkio žemę ir papildomai savo asmeniniam ūkiui nusipirkęs 6 ha žemės plotą) 4 ha išnuomojo žemės ūkio bendrovei ( nuomos sutartis įregistruota Žemėtvarkos skyriuje).
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo tieks žemės ūkio produkciją, kuri bus pagaminta (užauginta) šio asmens vardu turimame 5 ha žemės plote (jeigu jo bendra atlygio per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 000 Lt ir asmuo nėra įregistruotas PVM mokėtoju) jis gali būti įregistruotas Ūkininku.
Asmuo, įsiregistravęs Ūkininku, kompensacinio PVM priedo už savo asmeninio ūkio žemės ploto nuomą neturi teisės gauti.

2 pavyzdys

Asmuo, neturi asmeninio ūkio žemės, tačiau yra išsinuomojęs 5 ha žemės plotą (nuomos sutartis įregistruota Žemėtvarkos skyriuje). Atsižvelgiant į tai, kad išsinuomotas žemės plotas neviršija 7 ha, asmuo gali būti registruojamas Ūkininku, jeigu jo bendra atlygio per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 000 Lt ir asmuo nėra įregistruotas PVM mokėtoju

3 pavyzdys

Asmuo yra įregistravęs ūkininko ūkį, kurio žemės plotas 6 ha. Papildomai ūkininko ūkio veiklai šis asmuo yra išsinuomojęs dar 1 ha žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininko ūkio turimas žemės plotas yra lygus 7 ha, (t.y. neviršija 7 ha) toks asmuo gali būti registruojamas Ūkininku, jeigu jo arba jo ir visų jo ūkio partnerių bendra atlygio už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 000 Lt ir asmuo ar jo ūkio partneris nėra įregistruoti PVM mokėtojais.

4 pavyzdys

Asmuo savo vardu turi 5 ha žemės plotą ir nesudaręs žemės nuomos sutarties atlygintinai naudojasi kitam asmeniui priklausančiu 4 ha žemės plotu. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamas 9 ha žemės plotas, t.y. didesnis negu registravimuisi Ūkininku nustatytas žemės plotas, toks asmuo negali būti įregistruotas Ūkininku.

5 pavyzdys

Asmuo, pageidaujantis įsiregistruoti Ūkininku, prašymo FR0352 formos 9 laukelyje nurodė, kad jo vardu turimos registruotos žemės plotas yra 6 ha. Tačiau šiam asmeniui tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į jo šiam tikslui deklaruotą ir faktiškai naudojamą 10 ha žemės plotą.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamas 10 ha žemės plotas, t.y. 3 ha viršija registravimuisi Ūkininku nustatytą žemės plotą, toks asmuo negali būti įregistruotas Ūkininku.

6 pavyzdys

Asmuo savo vardu turi 3 ha žemės plotą ir pagal panaudą (neatlygintinai) naudojasi kitam asmeniui priklausančiu 6 ha žemės plotu.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo žemės ūkio produkcijos gamybai naudoja didesnį negu 7 ha žemės plotą, toks asmuo negali būti įregistruotas Ūkininku.

 

3. Ar nustatant asmeniui priklausantį žemės plotą yra atsižvelgiama į žemės plotą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė?

 

Asmeniui, kuris registruojasi Ūkininku, nustatant jam priklausantį žemės plotą yra atsižvelgiama ir į tokį žemės plotą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš sutuoktinių tenka lygiomis dalimis, o jo savininkais Nekilnojamojo turto registre nurodyti abu sutuoktiniai, nepriklausomai nuo to, ar toks žemės plotas faktiškai yra naudojamas.

1 pavyzdys

Asmuo savo vardu yra privatizavęs asmeniniam ūkiui suteiktą 3 ha žemės plotą, ir sudaręs 1 ha žemės ploto nuomos sutartį (sutartis įregistruota Žemėtvarkos skyriuje). Be to, kartu su sutuoktine įsigijo 5 ha žemės plotą, kuris yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso kiekvienam iš jų po lygiai, t.y. po 2,5 ha.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo savo vardu turi 5,5 ha žemės plotą, jis gali būti registruojamas Ūkininku, jeigu atitinka dar vieną kriterijų, t.y. jo bendra atlygio per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 000 Lt ir asmuo nėra įregistruotas PVM mokėtoju.

2 pavyzdys

Sutuoktiniai yra įsigiję 15 ha žemės plotą, kuris kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso kiekvienam iš jų po lygiai, t.y. po 7,5 ha. Atsižvelgiant į tai, kad žemės plotas, kuris priklauso kiekvienam iš šių asmenų yra didesnis negu 7 ha, tai nė vienas iš sutuoktinių negali būti įregistruotas Ūkininku.

3 pavyzdys

Sutuoktinis gavo dovanų 8 ha žemės plotą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsižvelgiant į tai, kad dovanotas žemės sklypas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikoma, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenka 4 ha žemės plotas ir, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno sutuoktinio vardu turimas žemės plotas neviršija 7 ha, sutuoktiniai, kiekvienas atskirai, gali būti registruojami Ūkininku, jeigu kiekvieno iš jų bendra atlygio per paskutiniuosius 12 mėnesių už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 100 000 Lt ir sutuoktiniai nėra įregistruoti PVM mokėtojais.

4 pavyzdys

Sutuoktinis iki santuokos sudarymo privatizavo jam asmeniniam ūkui suteiktą 3 ha žemės plotą. Po santuokos sudarymo įsigytas 10 ha žemės plotas, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir tenka kiekvienam iš jų po lygiai, t.y. po 5 ha.
Taigi, sutuoktinis savo vardu turi 3 ha žemės plotą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė ir 5 ha žemės plotą, kuris jam tenka santuokos metu įsigijus 10 ha žemės plotą, t.y. sutuoktinio vardu turimas žemės plotas viršija registravimuisi nustatytą 7 ha žemės ploto ribą ir todėl jis negali būti registruojamas Ūkininku.

5 pavyzdys

Sutuoktinis gavo dovanų 8 ha žemės plotą. Nekilnojamojo turto registre šis žemės plotas yra įregistruotas sutuoktinio vardu ir nenurodyta, kad šis žemės plotas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad sutuoktinis savo vardu turi 8 ha žemės plotą, kuris viršija registravimuisi Ūkininku nustatytą 7 ha žemės plotą ir todėl toks asmuo negali būti įregistruotas Ūkininku.

 

4. Kokiais atvejais Ūkininkas praranda teisę gauti kompensacinį PVM tarifo priedą?

 

Ūkininkas praranda teisę gauti kompensacinį PVM tarifo priedą ir privalo pateikti išregistravimo iš Ūkininkų Prašymą (FR0352 formą), o jeigu tokio Prašymo nepateikia, tai AVMI tokį Ūkininką išregistruoja savo iniciatyva, jeigu:
1) jo paties arba jo ir jo ūkio partnerių bendra atlygio už per paskutiniuosius 12 mėnesių vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas viršija 100 000 Lt;
2) Ūkininkas ar nors vienas jo ūkio partneris įsiregistruoja PVM mokėtoju;
3) registruotas ūkininko ūkio žemės plotas viršija 7 ha. Ūkininko ūkio naudojamo žemės ploto riba gali būti viršyta tokiais atvejais, kai Ūkininkas savo įregistruotam ūkiui papildomai įsigyja (nusiperka ar/ir išsinuomoja, ar/ir gauna neatlygintinai naudotis, ar/ir paveldi ar/ir gauna dovanų ir panašiai) žemės plotą;
4) asmeniui priklausantis asmeninio ūkio žemės plotas viršija 7 ha. Ši nustatyta 7 ha žemės ploto riba gali būti viršyta, kai Ūkininkas savo vardu (ar kartu su sutuoktine) papildomai įsigyja (nusiperka ar/ir išsinuomoja, ar/ir paveldi, ar/ir gauna dovanų ir panašiai) žemės plotą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Ūkininko vardu įsigytas žemės plotas gali būti įregistruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams.

1 pavyzdys

Asmuo, kuris savo vardu turėjo 5 ha žemės plotą, 2008 m. įsiregistravo Ūkininku. 2010 m. sausio mėn. gavo dovanų 4 ha žemės plotą. Nekilnojamojo turto registre šis žemės plotas 2010 m. sausio mėn. yra įregistruotas jo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad asmens vardu turimas registruotas žemės plotas viršija 7 ha žemės plotą, toks asmuo turi išsiregistruoti iš Ūkininkų registro ir nuo jam dovanoto žemės ploto įregistravimo datos asmuo neturi teisės gauti iš pirkėjų kompensacinio PVM priedo.
Tuo atveju, jeigu asmuo pats neišsiregistruoja, tai AVMI, nustačiusi, kad asmuo neatitinka nustatytų Ūkininkui kriterijų, turi teisę jį savo iniciatyva išregistruoti iš Ūkininkų registro.

2 pavyzdys

Asmuo, 2009 m. įregistravo ūkininko ūkį, kurio žemės plotas buvo 4 ha ir įsiregistravo Ūkininku. 2010 m. kovo mėn. įsigijo 10 ha žemės plotą. Nekilnojamojo turto registre šis žemės plotas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju sutuoktiniams tenka lygios turto dalys, laikoma, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenka po 5 ha žemės ploto. Taigi, šiuo atveju asmuo savo vardu turi 9 ha žemės ir todėl turi išsiregistruoti ( būti išregistruotu AVMI iniciatyva) iš Ūkininkų ir nuo papildomai įsigyto žemės ploto įregistravimo datos neturi teisės iš pirkėjų gauti kompensacinio PVM priedo.

3 pavyzdys

Asmuo, kuris savo vardu turėjo 5,3 ha žemės plotą, 2005 m. buvo įregistruotas Ūkininku. 2006 m. kovo mėnesį mirė tėvas, palikęs įpėdiniui 2 ha žemės plotą. Šis žemės plotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2008 m. gruodžio mėnesį asmens vardu.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo nuosavybės teisę į 2 ha žemės plotą įgijo 2008 metų gruodžio mėnesį, ir dėl to žemės plotas viršijo nustatytą 7 ha žemės plotą, tai nuo šios datos jis privalo išsiregistruoti ( būti išregistruotu AVMI iniciatyva) iš Ūkininkų ir nuo 2008 m. gruodžio mėnesio jis praranda teisę gauti kompensacinį PVM tarifo priedą.

 

5. Ar Ūkininkas neteisėtai paėmęs kompensacinį PVM tarifo priedą turi jį grąžinti į biudžetą?

 

Kompensacinio PVM tarifo priedo neturi teisės gauti Ūkininkas, kuris neatitinka visų PVM įstatymo 97 straipsnyje Ūkininkui nustatytų kriterijų. Toks asmuo pats privalo išsiregistruoti iš Ūkininkų registro, o to nepadarius šią procedūrą turi atlikti mokesčių administratorius savo iniciatyva, kai tik nustato, kad asmuo neatitinka Ūkininkui nustatytų kriterijų.

Tuo atveju, jeigu:

  • Ūkininkas, neatitinkantis jam nustatytų kriterijų, neišsiregistruoja (arba mokesčių administratorius jo neišregistruoja savo iniciatyva) iš Ūkininkų, arba

  • asmuo, žemės ūkio produkcijos pardavimo ar/ir žemės ūkio paslaugų teikimo sandorio sudarymo metu neįregistruotas Ūkininku (pvz., išregistruotas iš Ūkininkų), tačiau toliau neteisėtai naudoja anksčiau suteiktą ir sandorio metu negaliojantį, Ūkininko kodą, ar nėra įsiregistravęs Ūkininku,

gauna kompensacinį PVM priedą, tai (pagal Įregistravimo į Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, registrą / išregistravimo iš Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2002, Nr. 66-2745) 25 punktą), toks asmuo privalo šią kompensacinio PVM priedo sumą per 30 darbo dienų nuo žemės ūkio produkcijos pardavimo ir/ar žemės ūkio paslaugų suteikimo dienos sumokėti į biudžetą. Šios sumos nustatytu laiku nesumokėjus, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau -MAĮ) nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atleisti asmenį nuo prievolės mokėti mokestį, tačiau MAĮ 88 straipsnis numato galimybę atidėti arba išdėstyti mokesčio sumokėjimą dalimis. Detali mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1998, Nr. 103- 2854; 2004, Nr. 82-2965). Atkreipiame dėmesį, kad MAĮ 113 straipsnis numato galimybę mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis, t.y. fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Dėl šios priežasties, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio nuostatomis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių. Sprendimus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo (išdėstymo) ar jos pripažinimo beviltiška, taip pat atleidimo nuo delspinigių priima vietos mokesčių administratorius.

 

6. Ar įmonės, žemės ūkio produkcijos pirkėjos, gali įtraukti į PVM atskaitą Ūkininkams sumokėtą kompensacinį PVM tarifo priedą?

 

Pagal PVM įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas kompensacinio priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas. Kompensacinio priedo suma įtraukiama į žemės ūkio produkcijos ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo PVM atskaitą, kaip nustatyta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA – 29 (Žin., 2004, Nr. 46 – 1545; 2009, Nr. 154 – 7001, toliau - Taisyklės).
Pagal Direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnio nuostatas teisė į atskaitą atsiranda atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM. Vertinant PVM kompensacinio priedo atskaitos pagrįstumą, pirmenybė turi būti teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams ( MAĮ įtvirtintas turinio prieš formą viršenybės principas). Mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokamas PVM ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda.
Taigi, tais atvejais, jeigu įmonė, žemės ūkio produkcijos pirkėja, turi galimybę patikrinti ar asmuo yra įregistruotas Ūkininku ( patikrinti galima VMI prie FM interneto svetainėje: titulinis > Duomenų bazės >Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema ), tačiau to nepadaro ir apskaičiuoja kompensacinį priedą už žemės ūkio produkciją, patiektą asmens, kuris sandorio metu nėra įregistruotas Ūkininku (t.y., šiuo atveju pirkėjui nėra atsiradusi prievolė apskaičiuoti kompensacinį PVM priedą, nes produkcijos pardavėjas neįregistruotas Ūkininku) ir neteisėtai apskaičiuotą kompensacinį PVM priedą įtraukia į PVM atskaitą, tai pirkėjas (įmonė) turi patikslinti PVM atskaitą, o kompensacinio PVM priedo sumą jis gali išieškoti iš pardavėjo civiline tvarka.
Tais atvejais, kai pirkėjas (įmonė) neturi galimybių žinoti, kad Ūkininkas neatitinka teisės aktais jam nustatytų kriterijų (t.y. tai, kad pardavėjui yra prievolė išsiregistruoti iš Ūkininkų registro, tačiau jis neišsiregistruoja), apskaičiuoja kompensacinį priedą už žemės ūkio produkciją ir kompensacinio priedo sumą įtraukia į PVM atskaitą, tai pirkėjui (įmonei) nėra prievolės grąžinti į biudžetą į PVM atskaitą įtrauktos kompensacinio priedo sumos. Žemės ūkio produkcijos pardavėjai neteisėtai gavę kompensacinį PVM priedą, turi šią kompensacinio PVM priedo sumą sumokėti į biudžetą.

Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000104515

 
Visos teisės saugomos © 2019 PVMdeklaracija.lt.