PVM atskaita Spausdinti El. paštas

 

Leidinį „PVM atskaita“ parengė ir adresu www.vmi.lt paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija. Patį leidinį galite parsisiųsti iš VMI puslapio arba peržiūrėti mūsų puslapyje.

 

 

PVM ATSKAITA

Turinys

I. Bendrosios nuostatos apie teisę į PVM atskaitą.

1. Kas yra PVM atskaita?

2. Kada asmuo gali pasinaudoti teise į PVM atskaitą?

3. Europos Teisingumo Teismo sprendimai apie teisę į PVM atskaitą

II. KOKIAIS ATVEJAIS IR KAS GALI ATSKAITYTI ĮSIGYTŲ PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO (IMPORTO) PVM ?

4. Kas turi teisę į PVM atskaitą?

5. Kokiai ekonominei veiklai vykdyti įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo PVM galima įtraukti į PVM atskaitą?

6. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, kai nėra tiesioginio ryšio tarp šių įsigytų prekių bei paslaugų ir PVM mokėtojo teikiamų PVM apmokestinamų prekių (paslaugų)?

7. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, skirtų numatomai PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, kuri vėliau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pradėta vykdyti?

8. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, skirtų PVM mokėtojo vykdomos ekonominės veiklos užbaigimui?

9. Ar gali būti atskaitomas visas pirkimo (importo) PVM įsigytų prekių (paslaugų), skirtų prekių tiekimui (paslaugų tiekimui) apmokestinamų PVM, taikant ne tik standartinį bet ir lengvatinį ar 0 proc. dydžio PVM tarifą?

10. Atvejai, kai galima atskaityti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų prekėms tiekti už Lietuvos teritorijos ribų, pirkimo PVM.

11. Atvejai, kai galima atskaityti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų paslaugoms teikti už Lietuvos teritorijos ribų, pirkimo PVM.

12. Ar galima atskaityti už Europos Sąjungos teritorijos ribų teikiamoms draudimo bei PVM įstatymo 28 str. 1-5 dalyse nurodytoms finansinėms paslaugoms skirtų prekių (paslaugų) pirkimo PVM?

13. Kokius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, norintis į PVM atskaitą įtraukti už Lietuvos teritorijos ribų įvykusiems sandoriams tenkančias pirkimo PVM sumas?

14. Kokiais atvejais PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys tiekiantys naujas transporto priemones turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių pirkimo (importo) PVM?

15. Kokiais kitais atvejais PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių pirkimo (importo) PVM?

16. Kas laikoma pirkimo ar importo PVM, kurį pirkėjas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą?

17. Specifiniai PVM mokėtojo įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM įtraukimo į PVM atskaitą atvejai:

17.1. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų jo darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti, pirkimo (importo) PVM;

17.2. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų PVM mokėtojui nuosavybės teise nepriklausančiam, bet naudojamam jo PVM apmokestinamoje veikloje, turtui eksploatuoti ar remontuoti, pirkimo (importo) PVM;

17.3. jam priklausančio apdrausto automobilio ar kito turto remonto paslaugų, kurių vertę (įvykus draudiminiam įvykiui) dengia draudimo kompanija, pirkimo PVM;

17.4. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų reklamai, pirkimo (importo) PVM.

17.5. sukurtų infrastruktūros objektų PVM atskaita.

17.6. PVM mokėtojo savo reikmėms naudoto lengvojo automobilio vėliau patiekto į kitą valstybę narę (arba) eksportuoto) PVM atskaita.

17.7. PVM mokėtojo savo reikmėms įsigyto, o vėliau išnuomoto už atlygį lengvojo automobilio PVM atskaita.

17.8. Ar Lietuvos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą arba kitokiu būdu susigrąžinti iš Lietuvos biudžeto pagal "rezervo" taisyklę apskaičiuotą prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės PVM sumą?

17.9. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis apmokėtų prekių bei paslaugų PVM atskaita.

III. ATVEJAI, KAI ĮSIGYTŲ PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO (IMPORTO) PVM NEGALI BŪTI ATSKAITOMAS.

18. Kokias atvejais neįsiregistravę PVM mokėtojais asmenys negali atskaityti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM.

19. Kai nevykdantys ekonominės veiklos asmenys, asmenys yra įsiregistravę PVM mokėtojais tik įsigijimams iš ES arba tik elektroninėms paslaugoms teikti Europos Sąjungos teritorijoje.

20. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos neapmokestinamų prekių tiekimui (paslaugų tiekimui).

21. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos ne ekonominei, o kitai veiklai vykdyti.

22. Kai įsigytos prekės (paslaugos) skirtos už Lietuvos teritorijos ribų tokioms prekėms tiekti (paslaugoms teikti), kurios, jeigu būtų patiektos Lietuvoje, būtų neapmokestinamos PVM.

23 Kai PVM mokėtojas negali pagrįsti, kad jo įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos jo ekonominei veiklai, suteikiančiai teisę į PVM atskaitą, vykdyti.

24. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos pramogoms ir reprezentacijai.

25. Kai importo arba pirkimo PVM sumokėtas už kitą asmenį PVM įstatymo 15 str. 7 d. 2 punkte nurodytais atvejais.

26. Kai PVM mokėtojas įsigyja lengvąjį automobilį.

27. Kai PVM mokėtojas įsigyja keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas ir kaip neatsiskleidęs tarpininkas jis nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje.

28. Kiti atvejai, kai PVM mokėtojas negali atskaityti įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM.

29. PVM mokėtojai turi teisę nesinaudoti PVM atskaita.

IV. PVM atskaita mišrios veiklos atveju.

30. Ar PVM mokėtojo įsigytų (importuotų) prekių bei paslaugų pirkimo (importo) PVM gali būti tiesiogiai priskirtas PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, nesuteikiančiai teisės į PVM atskaitą?

31. Kaip teisingai atskaityti įsigytų prekių ir paslaugų, kurių negalima tiesiogiai priskirti nei PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM?

32. PVM atskaitos procentais apskaičiavimo formulė, kai mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM paskirstomas pagal pajamų kriterijų?

33. Kokios pajamos, naudojamos pagal pajamų kriterijų atskaitomai PVM daliai (procentais) apskaičiuoti, priskiriamos prie "pajamų iš bet kokios veiklos" ?

34. Ar pajamos iš veiklos, kuri nėra PVM objektas, turėtų būti traukiamos į PVM įstatymo 60 straipsnio pagrindu skaičiuojamos mišrios PVM atskaitos proporcijos vardiklį?

35. Į kokias pajamas, apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama?

35.1. Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo.

35.2. Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių.

35.3. Pajamas iš atsitiktinių PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytų PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių.

36. Kokiu būdu apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais) taikant pajamų kriterijų, pridedamos gautos subsidijos (dotacijos)?

37. Kokį kitą kriterijų mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto atskaitomos pirkimo (importo) PVM sumos apskaičiavimui gali pasirinkti PVM mokėtojas?

38. Kokiu būdu paskirstomas įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų, susijusių su mišriai veiklai naudojamu konkrečiu ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimu, pirkimo (importo) PVM?

39. Kokius nurodymus dėl mišriai veiklai įsigytų prekių ir paslaugų atskaitomos pirkimo (importo) PVM sumos apskaičiavimo gali duoti PVM mokėtojui vietos mokesčių administratorius?

40. Kokiais rodikliais remiantis apskaičiuojamas vykdančio mišrią veiklą PVM mokėtojo PVM atskaitos procentas?

41. Kaip turi būti apvalinamas apskaičiuotas PVM atskaitos procentas?

42. Kokiais atvejais, mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti visą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM?

V. fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto ilgalaikio turto bei kitų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM atskaitOS Specialios nuostatos.

43. Ar gali fizinis asmuo, PVM mokėtojas, į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai jo veiklai vykdyti pirkimo (importo) PVM?

44. Kokios yra nustatytos fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM atskaitos ypatybės?

45. Kokiais atvejais fizinio asmens, PVM mokėtojo, ir kokio įsigyto ilgalaikio materialiojo turto jokia pirkimo (importo) PVM dalis negali būti atskaitoma?

46. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimui, pirkimo PVM?

47. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su gyvenamojo namo, buto, kito pastato ar statinio eksploatavimu, pirkimo PVM?

48. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su lengvojo automobilio eksploatavimu, pirkimo PVM?

49. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto inventoriaus, mobiliųjų telefonų ir telekomunikacinių paslaugų pirkimo PVM?. 3

50. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, mišriai veiklai naudojamo ekonominei veiklai priskirto ilgalaikio materialiojo turto, prekių ir paslaugų pirkimo PVM?

51. Kokia tvarka fizinis asmuo, PVM mokėtojas, turi vietos mokesčių administratoriui deklaruoti įsigyto ilgalaikio materialiojo turto priskyrimą savo ekonominei veiklai?

52. Kokia tvarka atskaitomas fizinio asmens, PVM mokėtojo, pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM?

VII. IKI ĮSIREGISTRAVIMO PVM MOKĖTOJU ĮSIGYTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ PIRKIMO PVM ATSKAITOS TVARKA.

53. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), įsigytų (importuotų) iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos, pirkimo (importo) PVM?

54. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti apskaičiuotą iki jo registravimo PVM mokėtoju dienos iš kitos ES valstybės narės daugiau kaip už 35 tūkst. Lt įsigytų prekių, pardavimo PVM?

55. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) ilgalaikio nematerialiojo turto pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

56. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus PVM įstatymo 67 str. nurodytą turtą) pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

57. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) PVM įstatymo 67 straipsnyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

58. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių ir paslaugų, iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos sunaudotų ilgalaikiam turtui pasigaminti, pirkimo ir (arba) importo PVM?

VII. PVM sumų įTRAUKIMO Į PVM atskaitą Reikalavimai.

59. Kokią PVM sąskaitą faktūrą turi turėti pirkėjas, PVM mokėtojas, norėdamas įtraukti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM į atskaitą?

60. Ar gali PVM mokėtojas nuo jam išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje bendros prekių vertės pats apsiskaičiuoti pirkimo PVM sumą, kurią galėtų įtraukti į PVM atskaitą?

61. Ar gali būti įtraukiama į PVM atskaitą mažmeninės degalų prekybos įmonės išduotame kasos aparato kvite išskirta PVM suma?

62. Kokio dokumento pagrindu gali būti įtraukiama į PVM atskaitą įsigytų mažmeninės prekybos įmonėse prekių pirkimo PVM, kai išduodamas šių prekybos įmonių kasos aparato kvitas nelaikomas PVM sąskaita faktūra?

63. Kokia tvarka į PVM atskaitą įtraukiama PVM suma, išskirta PVM sąskaitoje faktūroje tokių įsigytų prekių, už kurias buvo sumokėtas avansas ir įtraukta į PVM atskaitą nuo jo apskaičiuota PVM suma ?

64. Kokį egzempliorių prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitos faktūros turi turėti PVM mokėtojas, norintis į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM?

65. Kokie nustatyti apskaičiuoto iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimai?

66. Ar gali būti į PVM atskaitą įtrauktas apskaičiuotas iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM, jeigu iki pardavimo PVM apskaičiavimo momento nėra gauta PVM sąskaita faktūra?

67. Kokia tvarka pirkėjas, PVM mokėtojas, gali į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM tokių Lietuvoje įsigytų prekių (paslaugų), kurių pardavimo PVM už prekių pardavėją turi apskaičiuoti prekių pirkėjas?

68. Kokiais atvejais keli PVM mokėtojai gali į PVM atskaitą įtraukti dalimis jiems vienoje prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą?

69. Kokia tvarka gali būti į PVM atskaitą įtraukiamas importuotų prekių importo PVM?

70. Kada gali būti į PVM atskaitą įtraukiamas įsigytų (importuotų) meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų pirkimo (sumokėtas importo) PVM?

71. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto apskaičiuotas pardavimo PVM?

72. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas nuosavybės teisės objektų, perimamų kaip turtinis įnašas bei pastato savininko perimto esminio pagerinimo pirkimo PVM ?

73. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas pirkimo PVM supirktos žemės ūkio produkcijos, kurios pardavimo PVM apskaičiuojamas sumokamas atlygis?

74. Kokiais atvejais neįsiregistravusio PVM mokėtoju išrašytame dokumente išskirta PVM suma gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

I. Bendrosios nuostatos apie teisę į PVM atskaitą.

1. Kas yra PVM atskaita?

Pagrindinis pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) apibūdinantis bruožas yra tas, kad ne visas PVM mokėtojo iš pirkėjo paimtas patiektų prekių ir suteiktų paslaugų pardavimo PVM sumokamas į biudžetą. PVM mokėtojas turi teisę iš apskaičiuoto savo patiektų prekių ir suteiktų paslaugų pardavimo PVM atskaityti (atimti) PVM, sumokėtą tiekėjams už iš jų įsigytas prekes ar gautas paslaugas, ir mokėti į biudžetą tik skirtumą tarp pardavimo PVM ir atskaitomos pirkimo PVM sumos. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą.

PVM atskaita – tai pirkimo ir /arba importo PVM dalis, atskaitoma (atimama) iš pardavimo PVM pagal PVM įstatymo nuostatas.

 

2. Kada asmuo gali pasinaudoti teise į PVM atskaitą?

PVM mokėtojas, turintis teisę į PVM atskaitą, šia savo teise gali pasinaudoti vos įsigijęs prekes ir paslaugas, skirtas teisę į PVM atskaitą suteikiančiai ekonominei veiklai vykdyti, neatsižvelgiant į tai, ar jis jau vykdo, ar tik ketina vykdyti šią veiklą ir taip pat nepaisant to, kada tos įsigytos prekės ar paslaugos bus panaudotos šiai veiklai.

 

3. Europos Teisingumo Teismo sprendimai apie teisę į PVM atskaitą.

Svarbu įsidėmėti, kad visoms valstybėms narėms privalomos vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimų nuostatos apie teisę į PVM atskaitą (kaip ir kitais PVM klausimais). Pateikiama keletas Europos Teisingumo Teismo sprendimų PVM atskaitos klausimais:

1). Byloje Commission/French Republic C-50/ 87 šis Teismas konstatavo, kad teisė į PVM atskaitą yra vienas iš esminių PVM sistemos elementų. Teisės į PVM atskaitą ribojimas sąlygoja mokestinę naštą ir turi būti taikomas vienodai visose valstybėse narėse. Todėl PVM atskaitos ribojimas galimas tik aiškiai Šeštojoje direktyvoje nurodytais atvejais. Kitais atvejais PVM mokėtojui teisė į PVM atskaitą turi būti suteikiama nedelsiant visų pirkimų atžvilgiu;

2) Byloje Grundstuckgemeinschaft Sclosstrasse C-396/98 šis Teismas konstatavo, kad asmuo, kuris numato vykdyti ekonominę veiklą pagal Šeštosios direktyvos 4 straipsnį, ir gali tai pagrįsti objektyviais įrodymais, ir kuris savo numatomai veiklai vykdyti patiria išlaidų, turi būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu. Veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo, pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnio nuostatas, jis turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), įsigytų numatomai tokiai ekonominei veiklai, kuriai pirkimo PVM gali būti atskaitomas, pirkimo PVM. Ši teisė į PVM atskaitą gali būti realizuota iš karto dar nepradėjus realiai šios veiklos vykdyti. Teisė į PVM atskaitą negali būti siejama su apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, pajamų uždirbimo pradžia. Bet kuri kitokia Šeštosios direktyvos nuostatų interpretacija sąlygotų nevienodą ekonominei veiklai vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) susiejimą su ekonomine veikla, atsižvelgiant į tai, kada prekės (paslaugos) buvo įsigytos. Tokios pačios nuostatos buvo konstatuotos ir Byloje C-110/98-C-147/98.

Pažymima, kad tai tik keletas bylų pavyzdžių, kuriose Europos Teisingumo Teismas pasisakė dėl PVM atskaitos. Europos Teisingumo Teismo bylas šiuo klausimu galima rasti šio Teismo interneto svetainėje (adresu: www.curia.cu.int).

 

II. KOKIAIS ATVEJAIS IR KAS GALI ATSKAITYTI ĮSIGYTŲ PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO (IMPORTO) PVM?

4. Kas turi teisę į PVM atskaitą?

PVM atskaitos teise gali pasinaudoti tik įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis ar ketinantis vykdyti PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje (žiūr. Leidinio 5 punktą) nurodytą veiklą asmuo. Per PVM atskaitą užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iš jų įsigytas prekes ir paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos PVM įstatymo 58 str. 1 d. 2 punkte.

 

5. Kokiai ekonominei veiklai vykdyti įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo PVM galima įtraukti į PVM atskaitą?

Įsiregistravęs PVM mokėtoju, apmokestinamasis asmuo turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų ir /arba importuotų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM šiais PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytais atvejais:

1) kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui.

2) kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos tokiam už Lietuvos ribų įvykusiam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, kuris būtų apmokestinamas PVM, jeigu vyktų šalies teritorijoje (išskyrus draudimo ir PVM įstatymo 28 straipsnio 1-5 dalyse nurodytas finansines paslaugas, suteiktas už Europos Sąjungos teritorijos ribų, kurioms suteikti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM visais atvejais galima traukti į PVM atskaitą).

 

6. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, kai nėra tiesioginio ryšio tarp šių įsigytų prekių bei paslaugų ir PVM mokėtojo teikiamų PVM apmokestinamų prekių (paslaugų)?

Pagal į Europos Teisingumo Teismo praktiką, kad PVM mokėtojas turėtų teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, tarp tų prekių ar paslaugų pirkimo ir vieno ar kelių pardavimo sandorių (dėl kurių įgyjama teisė į PVM atskaitą), turi būti tiesioginis ir betarpiškas ryšys. Tačiau teisė į PVM atskaitą gali būti suteikiama ir kai tokio tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp minėtų sandorių, nėra, bet su tų prekių ar paslaugų įsigijimu susijusios išlaidos sudaro dalį PVM mokėtojo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis ir jei PVM mokėtojas gali tai pagrįsti objektyviais įrodymais.

Pavyzdys

UAB X, PVM mokėtoja, vykdanti vien ekonominę, PVM apmokestinamą veiklą, siekdama padidinti savo įstatinį kapitalą, išleido naują akcijų emisiją. Su šios akcijų emisijos išleidimu UAB X patyrė įvairių išlaidų, t. y. įsigijo PVM apmokestinamų teisinių, konsultacinių, turto vertinimo, finansų maklerių ir kitų paslaugų.

Ar ši bendrovė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų minėtų paslaugų pirkimo PVM?

Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje C 465/03 (Kretztechnik AG prieš Finanzamt Linz.) buvo argumentuota, kad nors akcijų emisija pati savaime nėra PVM objektas, tačiau, kai išleidus naują akcijų emisiją padidinamas įmonės kapitalas, kuris vėliau naudojamas įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai, galima teigti, kad ir įsigytos paslaugos, susijusios su akcijų emisijos išleidimu, yra išlaidos, skirtos įmonės bendrai ekonominei veiklai vykdyti. Todėl, jeigu tokia įmonė vykdo vien PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, tai ji turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM.

Vadinasi, UAB X turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų PVM apmokestinamų teisinių, konsultacinių, turto vertinimo, finansų maklerių ir kitų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM.

7. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, skirtų numatomai PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, kuri vėliau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pradėta vykdyti?

Europos Teisingumo Teismas savo priimtuose sprendimuose bylose dėl PVM atskaitos (byla C- 110/94, C-400/98, C-98/98 ir kt.) yra konstatavęs, kad teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo. Tokiu atveju PVM mokėtojas turi teisę atskaityti PVM tik tada, jeigu jis pasinaudodamas įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų tokiai numatomai ekonominei veiklai vykdyti, kurios vykdyti dėl objektyvių priežasčių nepradėjo, PVM atskaita veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu bei sukčiavimu.

Pavyzdys

UAB X, PVM mokėtoja, vykdanti vien ekonominę, PVM apmokestinamą veiklą, siekdama padidinti savo įstatinį kapitalą, planavo išleisti naują akcijų emisiją. Šiuo tikslu ji įsigijo PVM apmokestinamų teisinių, konsultacinių, turto vertinimo, finansų maklerių ir kitų paslaugų, tačiau nepritarus UAB X akcininkui, nauja akcijų emisija nebuvo išleista.

Ar ši bendrovė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų minėtų paslaugų pirkimo PVM?

UAB X įsigydama paslaugas, susijusias su naujos akcijų emisijos išleidimu, planavo išleisti šią akcijų emisiją, t. y. įsigytas paslaugas planavo panaudoti įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Todėl, jeigu UAB X šiomis aplinkybėmis veikė sąžiningai, tai nors dėl objektyvių priežasčių (dėl akcininko nepritarimo) nauja akcijų emisija nebuvo išleista, t. y. planuota ekonominė veikla nebus vykdoma, tačiau, atsižvelgus šios PVM įstatymo dalies komentaro 1.2 punkte nurodytą Europos Teisingumo Teismo praktiką, bendrovė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM.

8. Ar gali būti atskaitomas įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, skirtų PVM mokėtojo vykdomos ekonominės veiklos užbaigimui?

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (byla C-32/03) apmokestinamojo asmens vykdomą PVM apmokestinamos ekonominės veiklos procesą apima tiek paruošiamieji darbai, skirti ekonominės veiklos pradžiai, tiek šios veiklos vykdymas, tiek ekonominės veiklos užbaigimo (likvidavimo) darbai. Todėl minėtiems darbams vykdyti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą, kaip PVM apmokestinamai veiklai vykdyti skirtų prekių bei paslaugų pirkimo PVM. Analogiškos nuostatos dėl PVM atskaitos taikytinos ir PVM mokėtojui priklausiančio konkretaus turto vieneto naudojimo jo ekonominėje PVM apmokestinamoje veikloje procesui (šio turto vieneto sukūrimo darbams, naudojimui ekonominėje veikloje ir naudojimo šioje veikloje užbaigimo darbams).

Pavyzdys

PVM mokėtojas X numatė nugriauti savo ekonominėje veikloje naudotą sandėlį, nes jo vietoje planuoja statyti naują pastatą, ir griovimo darbams atlikti pasamdė kitą apmokestinamąjį asmenį, PVM mokėtoją Y. Ar PVM mokėtojas X turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų iš PVM mokėtojo Y sandėlio griovimo darbų pirkimo PVM?

Jeigu sandėlis anksčiau buvo naudojamas PVM mokėtojo X PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai galima teigti, kad ir šio PVM mokėtojo X patirtos išlaidos, susijusios su šio sandėlio nugriovimo darbais, yra susijusios su jo vykdoma PVM apmokestinama veikla (su sandėlio naudojimo ekonominėje veikloje užbaigimu). Tokiu atveju PVM mokėtojas X sandėlio griovimo darbų pirkimo PVM turi teisę įtraukti į PVM atskaitą. Be to, tokiu atveju PVM mokėtojas X neturėtų tikslinti ir įtraukto į PVM atskaitą PVM apmokestinamai veiklai naudoto sandėlio pirkimo PVM.

9. Ar gali būti atskaitomas visas pirkimo (importo) PVM įsigytų prekių (paslaugų), skirtų prekių tiekimui (paslaugų tiekimui) apmokestinamų PVM, taikant ne tik standartinį bet ir lengvatinį ar 0 proc. dydžio PVM tarifą?

Taip gali. PVM apmokestinamu prekių tiekimu (paslaugų teikimu) laikomas, taikant standartinį PVM tarifą, lengvatinius (jeigu tokie nustatyti) ir 0 (nulinį) PVM tarifą, apmokestinamų prekių tiekimas ir/arba paslaugų teikimas. Todėl, nesvarbu, kokio dydžio PVM pagal PVM įstatymą priklauso PVM mokėtojui apskaičiuoti už savo tiekiamas PVM apmokestinamas prekes ir/ar teikiamas paslaugas, jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šiai PVM apmokestinamai veiklai įsigytų prekių ir paslaugų visą pirkimo (importo) PVM sumą.

Pavyzdys

1 atvejis

2011 metais viešbučio teikiamos apgyvendinimo paslaugos buvo apmokestinamos PVM taikant 9 proc. PVM tarifą. 2011 metais viešbutis, PVM mokėtojas, įsigijo baldus, patalynę, komunalines paslaugas ir kitas prekes bei paslaugas apmokestinamas PVM, taikant 21 proc. tarifą. Neatsižvelgiant į tai, kad už savo teikiamas apgyvendinimo paslaugas viešbutis apskaičiavo PVM, taikant tik 9 proc. tarifą, jis turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių ir paslaugų, apmokestinamų PVM, taikant 21 proc. tarifą, pirkimo (importo) PVM sumas.

2 atvejis

Įmonė, PVM mokėtoja, tiekia eksportuoti skirtas prekes, kurias įsigyja iš kitų įmonių su 21 proc. PVM. Nors eksportuojamos prekės apmokestinamos pagal 0 (nulinį) PVM tarifą, t. y. šių prekių pardavimo PVM neskaičiuojamas, tačiau įmonė turi teisę traukti į PVM atskaitą 21 proc. dydžio šių prekių pirkimo PVM.

10. Atvejai, kai galima atskaityti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų prekėms tiekti už Lietuvos teritorijos ribų, pirkimo PVM.

PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą prekių ir paslaugų, susijusių su tokiais už Lietuvos teritorijos ribų įvykusiais prekių tiekimo atvejais, kurie, jeigu vyktų Lietuvoje, būtų apmokestinami PVM:

1) Jeigu PVM mokėtojas Lietuvoje su PVM įsigytas ar į Lietuvą importuotas prekes nuotolinės prekybos būdu tiekia kitos valstybės narės asmenims, neįregistruotiems PVM mokėtojais savo šalyje, tai nuotolinei prekybai skirtų, prekių pirkimo PVM arba sumokėtas Lietuvoje importo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą. (Jei prekių tiekėjas, Lietuvos PVM mokėtojas, yra įsiregistravęs PVM mokėtoju nuotolinei prekybai toje kitoje valstybėje narėje, tai nuotolinės prekybos būdu patiektų prekių tiekimo vieta nelaikoma Lietuva). Nuotolinės prekybos būdu kitoje valstybėje narėje parduotų prekių apmokestinamoji vertė (už kurias mokėtinas į biudžetą PVM sumokamas kitoje valstybėje narėje) nurodoma mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelyje, o šių prekių pirkimo (importo) PVM suma – atitinkamai 25, 26 laukelyje, ir kaip atskaitoma PVM suma – 35 laukelyje.

2) Kai PVM mokėtojas pagamintas arba už atlygį Lietuvoje įsigytas prekes išveža (pvz. į savo filialą) už Europos Sąjungos teritorijos ribų (eksportuoja) dar neturėdamas prekių pirkėjo, tai vėlesnis prekių tiekimas už Europos Sąjungos teritorijos ribų nėra PVM objektas, tačiau tokiam prekių tiekimui už Europos Sąjungos teritorijos ribų tenkantis pirkimo (importo) PVM gali būti atskaitomas.

Pavyzdys

1 atvejis

Įmonė A, gaminanti trikotažo gaminius, turinti filialą Minske (Baltarusijoje), 2010 m. spalio mėnesį eksportavo savo filialui į Minską siuntą prekių. Šias prekes įmonė per filialą Minske pardavė 2010 m. lapkričio mėnesį. Kai 2010 m. spalio mėnesį prekės iš Lietuvos buvo eksportuotos, šių prekių tiekimas šį mėnesį neįvyko. Nors lapkričio mėnesį Minske parduotos prekės nėra PVM objektas Lietuvoje, tačiau, kadangi šių trikotažo gaminių tiekimas Lietuvoje būtų apmokestinamas PVM, tai įmonė gali į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų užsienyje patiektoms prekėms gaminti, pirkimo (importo) PVM.

Galimi ir kiti įvairūs prekių tiekimo už Lietuvos ribų atvejai, kai, pavyzdžiui, prekių pardavėjas eksportui skirtas prekes padeda į trečioje valstybėje esantį muitinės sandėlį, o vėliau tiekia šias prekes trečiųjų valstybių asmenims ir pan.

Kai prekės yra įsigytos užsienyje ir ten parduotos, tai pačių prekių pirkimo (importo) PVM Lietuvoje nėra, todėl atskaitomos PVM sumos gali susidaryti dėl įsigytų prekių ir paslaugų, reikalingų administracinėms reikmėms, biurui (kontorai) išlaikyti pirkimo, ilgalaikio turto įsigijimo ir pan.

 

11. Atvejai, kai galima atskaityti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų paslaugoms teikti už Lietuvos teritorijos ribų, pirkimo PVM.

PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą prekių (paslaugų), susijusių su tokiais už Lietuvos teritorijos ribų įvykusiais paslaugų teikimo atvejais, pirkimo PVM, kai tokios pat Lietuvoje suteiktos paslaugos būtų apmokestinamos PVM (išskyrus leidinio 12 p. išimtis):

1) kai pagal PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatas Lietuvos PVM mokėtojo suteiktų paslaugų teikimo vieta nelaikoma Lietuva, tai toks paslaugų teikimas nėra Lietuvos PVM objektas. Tačiau jeigu tokios paslaugos būtų apmokestinamos PVM, jeigu jų teikimo vieta būtų Lietuva, tai PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir tokioms už Lietuvos teritorijos ribų suteiktoms paslaugoms skirtų prekių bei paslaugų pirkimo PVM .

Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos PVM mokėtojas, teikia PVM įstatymo 13 str. 2 d. 1 punkte nurodytas paslaugas, kurių teikimo vieta nustatoma pagal pagrindinę paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklę užsienio apmokestinamajam asmeniui, neįsikūrusiam Lietuvoje, tai šios paslaugos laikomos suteiktomis už Lietuvos teritorijos ribų ir nėra Lietuvos PVM objektas. Tačiau jeigu Lietuvoje (kai šių paslaugų teikimo vieta būtų Lietuva) teikiamos tokios paslaugos būtų apmokestinamos PVM, ir PVM atskaita, tenkanti minėtoms paslaugoms, būtų galima, tai PVM atskaita galima ir šioms paslaugoms, kai jų vieta nėra laikoma Lietuva (nėra Lietuvos PVM objektas). Tokių, už Lietuvos teritorijos ribų suteiktų paslaugų (kurioms galima PVM atskaita), apmokestinamąją vertę PVM mokėtojas turi nurodyti PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelyje "Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas) Lietuvoje.

Pavyzdys

1 atvejis

Reklamos agentūra sudarė sutartį su Lenkijos baldų fabriku (įsikūrusiu Lenkijoje) dėl šio fabriko gaminamų baldų reklamos Lietuvoje. Kadangi kitos šalies juridiniam asmeniui suteiktos reklamos paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje, todėl už minėtas paslaugas reklamos agentūra Lenkijos fabrikui išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė 25000 Lt reklamos paslaugų vertę (PVM neišskyrė, nes šios paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje). Šių reklamos paslaugų apmokestinamoji vertė 25000 Lt turi būti įrašoma į PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelį. Šioms reklamos paslaugoms atlikti reklamos agentūra iš kitų PVM mokėtojų įsigijo įvairių prekių ir paslaugų už 5000 Lt, kurių pardavimo PVM – 1050 Lt. PVM, iš viso už 6050 Lt. Kadangi reklamos agentūros šalies viduje teikiamos reklamos paslaugos yra PVM apmokestinamos, todėl ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir pirkimo PVM, tenkantį užsienio apmokestinamajam asmeniui suteiktoms reklamos paslaugoms. Todėl, įsigytų prekių ir paslaugų PVM suma (1050 Lt) įrašoma į PVM deklaracijos 25 ir 35 laukelį.

2 atvejis

Projektavimo biuras, PVM mokėtojas, pagal sutartį su Rusijos įmone (įsikūrusia Kaliningrade) atliko projektavimo darbus pastato, kuris bus pastatytas Kaliningrado srityje. Pagal PVM įstatymo 13 str. 4 dalies nuostatas, su nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais susijusios projektavimo ir pan. paslaugos laikomos suteiktos ten, kur tie daiktai yra ar bus pastatyti. Todėl numatomo pastatyti Kaliningrade pastato projektavimo darbai nėra PVM objektas Lietuvoje. Atlikęs minėtus projektavimo darbus, projektavimo biuras Rusijos įmonei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo atliktų projektavimo darbų vertės PVM neišskyrė, nes šie darbai nėra PVM objektas Lietuvoje (ta pati situacija būtų ir tuo atveju, jeigu užsakovas būtų Lietuvos asmuo – paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, suteikimo vieta nustatoma tik pagal esamą ar būsimą daikto buvimo vietą). Šių projektavimo darbų apmokestinamąją vertę projektavimo biuras turi įrašyti į mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelį. Kadangi projektavimo biuro atliekami Lietuvoje statomų pastatų projektavimo darbai yra apmokestinami PVM, tai šis biuras turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų Kaliningrade statomo pastato projektavimo darbams atlikti, pirkimo PVM. Šiems projektavimo darbams atlikti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM įrašomas į PVM deklaracijos FR0600 formos 25 ir 35 laukelius.

Kai PVM mokėtojas teikia PVM įstatymo 45 straipsnyje nurodytas 0 proc. PVM tarifu apmokestinamas keleivių vežimo paslaugas, kai maršruto dalis eina per Lietuvos teritoriją (tai PVM objektas Lietuvoje), o dalis - už jos ribų (ne PVM objektas Lietuvoje), arba kitiems Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims krovinių vežimo paslaugas, kai dalis maršruto eina per Europos Sąjungos teritoriją, o dalis – už jos ribų (ne PVM objektas Lietuvoje), tai atsižvelgiant į tai, kad vežimo paslaugos, atliktos Lietuvoje apmokestinamos PVM, tokią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi teisę atskaityti pirkimo ar importo PVM, tenkantį visiems tarptautiniams pervežimams. Kadangi tai yra viena paslauga (nors dviem jos dalims taikomas skirtingas apmokestinimo režimas), šių paslaugų teikimo veikla įforminama vienu apskaitos dokumentu. Be to, siekiant palengvinti ir supaprastinti šių paslaugų apmokestinamosios vertės nurodymą PVM deklaracijoje, PVM mokėtojui leidžiama bendrą paslaugos vertę deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 formos 19 laukelyje. Tai reiškia, kad šių keleivių ir krovinių vežimo paslaugų, nurodytų PVM įstatymo 45 straipsnyje, apmokestinamoji vertė neskaidoma į pagal 0 (nulinį) PVM tarifą apmokestinamą vežimo paslaugos dalį, proporcingai tenkančią vežimo maršruto daliai, einančiai per šalies teritoriją ir PVM objektui nepriskiriamą paslaugos dalį, tenkančią vežimo maršruto daliai, einančiai už šalies teritorijos ribų.

Pavyzdys

Keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė, Lietuvos PVM mokėtoja, nuvežė turistus maršrutu Vilnius – Paryžius – Vilnius ir užsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 5000 Lt pervežimo paslaugos sumą. Pagal PVM įstatymo nuostatas, šią paslaugą sudaro dvi skirtingai PVM požiūriu traktuojamos dalys: paslaugos dalis, tenkanti maršruto nuo Vilniaus iki Lietuvos sienos daliai, apmokestinama PVM taikant PVM 0 (nulinį) tarifą, o paslaugos dalis, tenkanti maršrutui nuo Lietuvos sienos iki Paryžiaus ir nuo Paryžiaus iki Lietuvos sienos, nėra PVM objektas Lietuvoje. Tačiau, kadangi ir pirmu ir antru atveju PVM nereikia skaičiuoti, o pagal PVM įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatas PVM atskaita, tenkanti tiek pirmai, tiek antrai paslaugos daliai, yra galima, todėl visa vežimo paslaugos apmokestinamoji vertė (5000 Lt) turi būti įrašoma į PVM deklaracijos 19 laukelį.

12. Ar galima atskaityti už Europos Sąjungos teritorijos ribų teikiamoms draudimo bei PVM įstatymo 28 str. 1-5 dalyse nurodytoms finansinėms paslaugoms skirtų prekių (paslaugų) pirkimo PVM?

1. Taip, galima. PVM įstatymo 58 str. 1 dalies 2 punkte yra padaryta išimtis dėl pirkimo PVM atskaitos įsigytų prekių (paslaugų), skirtų tik už Europos Sąjungos teritorijos ribų suteiktoms draudimo ir PVM įstatymo 28 str. 1-5 dalyse nurodytoms finansinėms paslaugoms.

1.1. Pagal PVM įstatymo 27 ir 28 straipsnius Lietuvoje teikiamos draudimo ir finansinės paslaugos PVM neapmokestinamos, t. y. PVM už jas neskaičiuojamas, o įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų minėtoms paslaugoms atlikti, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas.

1.2. Pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 14 dalies nuostatas, draudimo ir finansinės paslaugos, suteiktos kitų valstybių narių apmokestinamiesiems asmenims bei už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems visiems asmenims (įskaitant fizinius asmenis) laikomos suteiktomis paslaugų gavėjo valstybėje (t. y. už Lietuvos teritorijos ribų). Todėl, kai draudimo ar finansinės paslaugos suteikiamos už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiems asmenims, tai šios paslaugos nėra Lietuvos PVM objektas, t. y. pardavimo PVM už jas neskaičiuojamas, tačiau, neatsižvelgiant į 1.1. punkto nuostatas, įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų draudimo ir PVM įstatymo 28 str. 1-5 dalyse nurodytoms finansinėms paslaugoms atlikti, pirkimo (importo) PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

Pavyzdys

Lietuvos draudimo įmonė suteikė Rusijos piliečiams draudimo paslaugų už 5000 Lt. Kadangi klientai yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę fiziniai asmenys, tai šios draudimo paslaugos laikomos suteiktomis už šalies teritorijos ribų, todėl nėra PVM objektas. Lietuvoje suteikta tokia draudimo paslauga būtų laikoma PVM neapmokestinama paslauga, jos vertė būtų įtraukta į PVM deklaracijos 13 0 laukelį, o prekių ir paslaugų, skirtų šiai paslaugai atlikti, pirkimo (importo) PVM negalėtų būti atskaitomas. Tuo tarpu Rusijos piliečiams suteiktų draudimo paslaugų vertė (5000 Lt) turi būti įrašoma į PVM deklaracijos 20 laukelį, o prekių ir paslaugų, skirtų minėtoms paslaugoms atlikti, pirkimo (importo) PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

 

13. Kokius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, norintis į PVM atskaitą įtraukti už Lietuvos teritorijos ribų įvykusiems sandoriams tenkančias pirkimo PVM sumas?

1. Norėdamas į PVM atskaitą įtraukti prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti už Lietuvos teritorijos ribų suteiktoms paslaugoms (patiektoms prekėms), pirkimo ir/arba importo PVM ar jo dalį, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad tokių prekių tiekimas ir/arba paslaugų teikimas pagal PVM įstatyme nustatytus kriterijus gali būti laikomas įvykusiu už Lietuvos teritorijos ribų. To neįrodžius, laikoma, kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas įvyko Lietuvoje.

2. Atsižvelgdamas į už Lietuvos teritorijos ribų atliktų paslaugų pobūdį ir į PVM įstatymo 13 straipsnyje išvardintus paslaugų suteikimo vietos nustatymo kriterijus, PVM mokėtojas pats turi nuspręsti, kokius dokumentus jis turi turėti, norėdamas pagrįsti, kad jo suteikta paslauga laikoma suteikta už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui:

- jeigu teikiamos paslaugos susijusios su nekilnojamu turtu (projektavimas, statyba, remontas ir pan.), tai paslaugų atlikimą už Lietuvos teritorijos ribų patvirtinančiais dokumentais galėtų būti darbų atlikimo sutartys, projektai, darbų atlikimo aktai, komandiruočių dokumentai, ir pan. dokumentai, įrodantys kad tas nekilnojamas turtas yra arba bus pastatytas užsienyje;

- jeigu neapmokestinamiesiems asmenims teikiamos kultūros, meno, sporto, mokymo, švietimo ir kitos paslaugos, kurios turi būti fiziškai atliktos už Lietuvos ribų, tai tokių paslaugų atlikimą patvirtinančiais dokumentais galėtų būti paslaugų atlikimo užsienyje sutartis, atliktų paslaugų apskaitos dokumentas, komandiruočių dokumentai, kelionių bilietai, nakvynės užsienyje sąskaitos, draudimo ar panašūs dokumentai, patvirtinantys, kad ta paslauga suteikta už Lietuvos teritorijos ribų;

- jeigu teikiamos intelektualinės ir panašios PVM įstatymo 13 straipsnio 2 d. 1 punkte išvardintos paslaugos, kai paslaugų gavėjas (klientas) yra užsienio valstybės apmokestinamasis asmuo arba 13 straipsnio 14 dalyje nurodytos paslaugos, kai jų gavėjas trečiosios valstybės neapmokestinamasis asmuo, tai paslaugų atlikimą už Lietuvos teritorijos ribų patvirtinančiais dokumentais galėtų būti paslaugų atlikimo sutartis, apskaitos dokumentas, kuriuo įformintas paslaugos suteikimas, apmokėjimo už paslaugą dokumentai, reikalui esant – užsienio valstybės apmokestinamojo asmens registravimo ar steigimo dokumento kopija, fizinio asmens paso kopija ar kiti asmens ir kiti dokumentai, patvirtinantys, kad paslauga suteikta užsienio asmeniui.

3. Kai už Lietuvos teritorijos ribų tiekiamos prekės, tai tokius tiekimus patvirtinantys dokumentai galėtų būti, pavyzdžiui, jeigu prekės buvo eksportuotos į laisvąjį sandėlį, o vėliau parduotos užsienyje - prekių eksporto įforminimo dokumentai (su atitinkamomis muitinės žymomis), sutartys, prekių pardavimo apskaitos dokumentai ir kiti dokumentai, įrodantys fizinį prekių buvimą tiekimo metu už šalies teritorijos ribų.

4. Jeigu PVM mokėtojas negali pateikti įrodymų, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriai įvyko už šalies teritorijos ribų, tai tokios prekės ar paslaugos laikomos patiektomis (suteiktomis) šalies viduje ir apmokestinamos PVM įstatyme nustatyta tvarka.

 

14. Kokiais atvejais PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys tiekiantys naujas transporto priemones turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių pirkimo (importo) PVM?

Kai į kitas ES valstybes nares tiekiamos naujos transporto priemonės, tai:

1. Neatsižvelgiant į tai, kas nustatyta PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje, visi PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys, bei asmenys, įsiregistravę PVM mokėtojais tik dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, patiekę į kitą valstybę narę naujas transporto priemones, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigyjant (importuojant) šias naujas transporto priemones sumokėtas PVM sumas (sumokėtas į biudžetą arba sumokėtas pardavėjui, kai naujos transporto priemonės įsigyjamos Lietuvoje iš Lietuvos PVM mokėtojo).

Įsigytų (importuotų) naujų transporto priemonių sumokėtas PVM sumas minėtieji asmenys gali įtraukti į PVM atskaitą, laikydamiesi tokių reikalavimų:

1.1. į PVM atskaitą įtraukta PVM suma neturi būti didesnė, kaip sąlyginė 21 procentų PVM suma, apskaičiuota nuo to asmens į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės;

Pavyzdys

1 atvejis

Biudžetinė įstaiga, įsiregistravusi PVM mokėtoja, 2010 m. vasario mėnesį iš Vokietijos įmonės įsigijo naują lengvąjį automobilį už 60000 Lt , kurio 12600 Lt įsigijimo PVM sumokėjo į biudžetą. 2010 m. kovo mėnesį ši įstaiga minėtą transporto priemonę (kuri pardavimo metu atitiko naujos transporto priemonės apibrėžimą) pardavė Latvijos įmonei už 50000 Lt. Lengvasis automobilis tą patį mėnesį buvo išgabentas iš Lietuvos.

Biudžetinė įstaiga turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ne visą 12600 Lt PVM sumą, sumokėtą į biudžetą įsigyjant šį automobilį, o tik 10500 Lt, t. y. sąlyginę PVM sumą nuo į kitą valstybę narę patiekto automobilio kainos (50000 x 21 proc.).

2 atvejis

Fizinis asmuo X 2010 m. sausio mėnesį iš Lietuvos PVM mokėtojo įsigijo naują lengvąjį automobilį, kurį įsigydamas pardavėjui sumokėjo 50000 Lt ir 10500 Lt PVM. 2010 m. kovo mėnesį fizinis asmuo X už 40000 Lt tą automobilį pardavė Lenkijos piliečiui. Lengvasis automobilis buvo išgabentas iš Lietuvos. Fizinis asmuo X turi teisę susigrąžinti iš biudžeto ne 10500 Lt pirkimo PVM, bet 8400 Lt (40000x21 proc.).

 

1.2. teisę atskaityti PVM sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas. Tai reiškia, kad pateikiamo pavyzdžio 1 atveju biudžetinė įstaiga turi teisę 10500 Lt PVM sumą įtraukti į PVM deklaracijos 35 laukelį ne tą mokestinį laikotarpį, kurį ji lengvąjį automobilį įsigijo ir sumokėjo įsigijimo PVM (2010 m. vasario mėnesį) , o 2010 m. kovo mėnesį, t. y. tą mokestinį laikotarpį, kai lengvasis automobilis buvo parduotas Latvijos įmonei. Analogiškai minėto pavyzdžio nurodytu 2 atveju fizinis asmuo X turi teisę sumokėtą įsigyto lengvojo automobilio PVM susigrąžinti iš biudžeto ne 2010 m. sausio mėnesį, o 2010 m. kovo mėnesį;

1.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatas 58 str. 2 dalyje nurodytiems asmenims į PVM atskaitą įtraukta įsigytų (importuotų) naujų transporto priemonių sumokėta PVM suma, grąžinama ne anksčiau, negu pateikiami įrodymai, kad jų parduotos naujos transporto priemonės pardavimo PVM sumokėtas kitoje valstybėje narėje. Atskaityta PVM suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.

 

15. Kokiais kitais atvejais PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių pirkimo (importo) PVM?

Pagal Europos Teisingumo Teismo (sprendimas byloje C-385/09 byloje Nidera Handelscompanignie BV prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos) apmokestinamas asmuo, kuris tenkina esmines sąlygas atskaityti šį mokestį remiantis Tarybos 2006/112/ES direktyvos nuostatomis ir įsiregistruoja PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo, turi teisę į atskaitą, jeigu šis asmuo neįsiregistravo PVM mokėtoju prieš naudodamas šias prekes savo apmokestinamojoje veikloje.

Atsižvelgiant į minėto ETT sprendimo nuostatas, Lietuvos apmokestinamieji asmenys, kurie įsigijo su PVM prekių bei paslaugų iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ir panaudojo šias prekes (paslaugas) iki įsiregistravimo PVM mokėtoju apmokestinamai PVM veiklai, turi teisę į šių įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM (ar jo dalies) atskaitą, jeigu jie po to per protingai trumpą laiką įsiregistravo PVM mokėtojais. Galimi tokie atvejai:

1) apmokestinamasis asmuo iki įsiregistravimo PVM mokėtojau vykdė prekių tiekimus, kurie pagal PVM įstatymo nuostatas apmokestinami 0 proc. PVM tarifu (pvz., prekių tiekimai į kitas valstybes nares ar į trečiąsias valstybes) ir pavėluotai (pvz., jau įvykdęs keletą tokių tikimų) įsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje.

Toks apmokestinamasis asmuo uri teisę pasinaudoti įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įvykdytiems minėtiems tiekimams, pirkimo PVM atskaita įtraukdamas minėtas pirkimo PVM sumas į pateiktą pirmo (arba einamojo) mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 35 laukelį.

2) apmokestinamasis asmuo, kuris iki įsiregistravimo PVM mokėtoju užsiėmė kita PVM apmokestinama veikla (tiekė prekes ar teikė paslaugas, kurios apmokestinamos taikant standartinį ar lengvatinį (bet ne 0 proc.) PVM tarifą) ir buvo viršijęs PVM įstatyme nustatytą registravimuisi PVM mokėtojais ribą, tačiau PVM mokėtoju įsiregistravo pavėluotai, t. y. jau po nurodytos ribos viršijimo.

Toks apmokestinamasis asmuo iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju nuo viršijančios 100 000 Lt sumos apskaičiavęs mokėtiną į biudžetą PVM sumą pagal PVM įstatymo 92 str. nurodytą formulę, ir pateikęs PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos FR0608 formą, turi teisę pasinaudoti šiai mokėtinai į biudžetą PVM sumai tenkančia PVM atskaita. Jis turi teisę pasinaudoti PVM atskaita, tačiau tik tenkančia apmokestintų PVM pagal PVM įstatymą prekių bei paslaugų vertei (t.y. atskaitoje FR0608 formoje deklaruotai patiektų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamajai vertei, atėmus išskaičiuotas mokėtinas PVM sumas).

Pavyzdys

UAB X, vykdančios prekybinę veiklą Lietuvoje Tarkime, 2011 m. gegužės mėnesį šios įmonės pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių (skaičiuojant atgal nuo 2011 m. gegužės mėn.) pasiekė 120000 Lt, t. y. viršijo 100 000 Lt. Todėl ji tapo privaloma PVM mokėtoja. Minėta įmonė pavėluotai pateikė prašymą vietos AVMI, todėl buvo įregistruota PVM mokėtoja tik nuo 2011 m. birželio 1 dienos.

Atsižvelgiant į tai, UAB X pateikė 2011 m. gegužės mėnesio neįregistruoto PVM mokėtoju asmens apyskaitą (FR0608 formos) ir joje nuo 100000 Lt viršijančios gautų (gautinų) pajamų sumos (20 000 Lt) apskaičiavo mokėtiną į biudžetą PVM sumą – 3471 Lt [20000x21/(100+21)]. Vadinasi, šiuo atveju galima teigti, kad iki įsiregistravimo PVM mokėtoju, UAB X apmokestintų PVM prekių apmokestinamoji vertė (atlygis be PVM) sudarė 16529 Lt (20000-3471).

Tarkime per tą patį laikotarpį (per paskutiniuosius 12 mėnesių skaičiuojant atgal nuo 2011 m. gegužės mėn.) ši įmonė savo ekonominei veiklai vykdyti buvo įsigijusi su PVM prekių bei paslaugų, kurių pirkimo PVM suma sudarė 65 000 Lt PVM (turi šių prekių bei paslaugų įsigijimo PVM sąskaitas faktūras) ir kurias iki įsiregistravimo PVM mokėtoju jau sunaudojo šiai ekonominei veiklai vykdyti.

Kadangi pavyzdyje nurodytu paslaugų teikimo atveju negalima tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai įsigytų su PVM prekių bei paslaugų buvo sunaudota apyskaitoje (FR0608 formos) deklaruotai PVM apmokestintai veiklai, tai atskaitomą PVM sumą galima būtų apskaičiuoti, kaip proporcingai tenkančią apmokestintų PVM paslaugų apmokestinamajai vertei, lyginat su visų per tą laikotarpį (paskutiniuosius 12 mėnesių gautomis (gautinomis) pajamomis:

PVM apmokestintų paslaugų dalis visose pajamose sudaro 14 proc. (16529/120000x100proc.).

Atskaitoma PVM suma sudarytų 9100 Lt (65000x14 proc.).

UAB X, įsiregistravusi PVM mokėtoja į pateiktą pirmo mokestinio laikotarpio (2011 m. birželio mėn.) mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 35 laukelį turėtų teisę įtraukti jau panaudotų ekonominėje veikloje prekių bei paslaugų, tenkančių iki įsiregistravimo PVM mokėtoju apmokestintoms PVM paslaugoms, atskaitomą PVM sumą – 9100 Lt. Jeigu ši apskaičiuota PVM atskaitos suma nebuvo įtraukta į pirmo mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, tai ji gali būti įtraukta ir į einamojo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos 35 laukelį.

Pažymėtina, kad taikant Europos Teisingumo Teismo sprendimą Nideros byloje dėl PVM atskaitos, tenkančios apmokestinamojo asmens įvykdytiems PVM įstatymo nustatyta tvarka apmokestintiems PVM sandoriams iki jo įregistravimo PVM mokėtoju, kiekvienu atveju reikėtų įvertinti, ar šis asmuo, kuris dėl savo veiklos vykdymo turėjo, bet laiku neįsiregistravo PVM mokėtoju, nors ir pavėluotai (per protingai trumpą laiką) juo įsiregistravo, ar jis veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo veikė sąžiningai ir pan.

Be to, apskaičiuojant atskaitomą PVM sumą, tenkančią iki įsiregistravimo PVM mokėtoju PVM įstatymo nustatyta tvarka apmokestintiems PVM prekių teikimo Bei paslaugų teikimo sandoriams, turėtų būti remiamasi šio asmens apskaitos duomenimis, t.y. jo turimose įsigytų prekių bei paslaugų PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis PVM sumomis bei atsižvelgiama kokia dalis su PVM įsigytų prekių bei paslaugų buvo skirta (panaudota) tiesiogiai ar netiesiogiai PVM įstatymo nustatyta tvarka apmokestintiems PVM sandoriams.

 

16. Kas laikoma pirkimo ar importo PVM, kurį pirkėjas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą?

1. Pirkimo PVM suma laikoma:

1.1. sumokėta arba sumokėtina prekių (paslaugų) pardavėjui už iš jo įsigytas prekes ir paslaugas PVM suma;

1.2. apskaičiuota pardavimo suma už pasigamintą PVM įstatymo 6 straipsnyje nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą;

1.3. PVM įstatyme nustatyta tvarka paties pirkėjo, PVM mokėtojo, apskaičiuotos įsigytų prekių bei paslaugų pardavimo PVM sumos;

Importo PVM – tai PVM suma, kuri PVM įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už į Lietuvos teritoriją importuojamas prekes, dėl kurių pagal teisės aktus atsiranda prievolė skaičiuoti importo PVM.

2. Pirkimo PVM priskiriamos ir tokios PVM mokėtojo paties (kaip pirkėjo) apskaičiuotos pardavimo PVM sumos:

2.1. nuo pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto apskaičiuota pardavimo PVM suma (PVM įstatymo 6 str.). Apskaičiuota pardavimo PVM suma yra laikoma ir to turto pirkimo PVM suma, todėl į PVM atskaitą įtraukiama ta pačia tvarka kaip ir pirkto turto pirkimo PVM. Turto gamybos procese įsigyjant prekes ir paslaugas, šių prekių (paslaugų) pirkimo PVM atskaita gali būti atliekama be apribojimų. Pasigaminto turto apskaičiuotas pardavimo PVM į PVM atskaitą įtraukimas visas - jeigu turtas skirtas naudoti PVM mokėtojo vien PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, ar skirstoma proporcingai - jeigu skirtas naudoti mišriai veiklai.

2.2. už gautą turtinį įnašą, turtą, perimtą dėl kito PVM mokėtojo pasibaigimo dėl reorganizavimo, taip pat nuo perimto esminio pastato (statinio) pagerinimo apskaičiuotą pardavimo PVM (PVM įstatymo 9 ir 96 str.). Apskaičiuotos minėtosios pardavimo PVM sumos prilyginamos pirkimo PVM sumoms ir atskaitomos ta pačia tvarka, kaip ir įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM sumos.

Pavyzdys

1 atvejis

Įmonė statosi pastatą, kurį ketina naudoti PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje. Tam įsigijo prekes ir paslaugas, kurių 100 tūkst. Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą. Pastato pasigaminimo savikaina – 1 mln. Lt. Pastačius šį pastatą ir pradėjusi jį eksploatuoti įmonė apskaičiavo pastato 210 000 Lt pardavimo PVM (kadangi naudojosi PVM atskaita, todėl taikomas PVM įstatymo 6 straipsnio nuostatos). Šią pardavimo PVM sumą įmonė turi nurodyti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 29 laukelyje (apmokestinamoji vertė - 1 mln. Lt įrašoma į 2010 15laukelį).

Pastatas bus naudojamas tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje. Todėl įmonė į PVM atskaitą, kaip pirkimo PVM turi teisę įtraukti visą apskaičiuotą 210 000 Lt pardavimo PVM sumą ir nurodyti PVM deklaracijos FR0600 formos 25 ir 35 laukeliuose.

Apskaičiuota pasigaminto ilgalaikio turto pardavimo PVM suma ir atskaitoma ši suma, (kaip pirkimo PVM suma), nurodoma to paties mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, todėl už šio ilgalaikio turto į biudžetą mokėtina PVM suma lygi 0 (210 000 - 210 000).

2 atvejis

Įmonė, PVM mokėtoja, gavo 500 000 Lt vertės turtinį įnašą (pastatą). Įnašo perdavėjas apskaičiavo 105 000 Lt pardavimo PVM. Įnašas (pastatas) bus naudojamas tik PVM apmokestinamai šaldytuvų surinkimo veiklai. Pagal PVM įstatymo 96 straipsnį turto perėmėjas privalo tokiu atveju PVM išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą, todėl įmonė, perėmusi įnašą turi:

- 105 000 Lt deklaruoti kaip pardavimo PVM ir nurodyti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 33 26 laukelyje;

- 105 000 Lt gali atskaityti, nes tai yra įsigytas turtas, o 105 000 Lt yra jo pirkimo PVM suma. Šią PVM sumą reikia nurodyti to paties mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 25 ir 35 laukelyje. Todėl turtinio įnašo gavėjo apskaičiuota į biudžetą mokėtina gauto turtinio įnašo PVM suma lygi 0 (105 000 - 105 000).

2.3. iš užsienio apmokestinamojo asmens, neįsiregistravusio Lietuvoje PVM mokėtoju, Lietuvoje įsigytų prekių ir paslaugų apskaičiuotą pardavimo PVM, kurį Lietuvos PVM mokėtojas, vadovaudamasis PVM įstatymo 95 straipsniu, turi apskaičiuoti pats. Apskaičiuotas pardavimo PVM Lietuvos PVM mokėtojui yra toks pats pirkimo PVM, kaip ir bet kuris kitas ir atskaitomas bendra tvarka.

Pavyzdys

Švedijos PVM mokėtojas, neįsiregistravęs PVM mokėtoju Lietuvoje, Lietuvos PVM mokėtojui suteikė už 100000 Lt konsultavimo paslaugų. Vadovaudamasis PVM įstatymo 13 str. 2 dalies 1 punkto ir 95 str. 2 dalies nuostatomis, Lietuvos PVM mokėtojas apskaičiavo šių įsigytų paslaugų pardavimo PVM – 21000 Lt ir šią sumą nurodė mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 29 laukelyje "Standartinio tarifo pardavimo PVM". Tarkime, kad PVM mokėtojas vykdo vien PVM apmokestinamą veiklą, tai jis turi teisę tą pačią 21000 Lt PVM sumą nurodyti ir PVM deklaracijos 25 laukelyje ("Pirkimo PVM ") ir 35 laukelyje ("PVM atskaita").

2.4. iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių, kurių įsigijimas laikomas įvykusiu Lietuvoje, apskaičiuotą pardavimo PVM, kuris atskaitomas kaip pirkimo PVM.

Pavyzdys

Lietuvos PVM mokėtojas iš Danijos PVM mokėtojo įsigijo prekių už 50000 Lt. Kadangi šių prekių gabenimas baigėsi Lietuvoje, tai Lietuvos PVM mokėtojas apskaičiavo 10500 Lt šių įsigytų iš kitos ES valstybės PVM mokėtojo prekių pardavimo PVM ir šių prekių apmokestinamąją vertę nurodė PVM deklaracijos FR0600 formos 21 laukelyje, o pardavimo PVM sumą 34 laukelyje. Tarkime, kad PVM mokėtojas vykdo vien PVM apmokestinamą veiklą, tai jis turi teisę tą pačią 10500 Lt PVM sumą nurodyti ir to paties mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos 25 laukelyje ("Pirkimo PVM") bei 35 laukelyje ("PVM atskaita").

17. Specifiniai PVM mokėtojo įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM įtraukimo į PVM atskaitą atvejai:

 

17.1. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų jo darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti, pirkimo (importo) PVM;

Jeigu PVM mokėtojas įsigyja prekių, reikalingų jo darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (maitinimo vietų įrangą bei tam reikalingas prekes ir pan.), šių prekių pirkimo (importo) PVM suma gali būti atskaitoma bendra tvarka. Vertinant tokiems tikslams įsigytų prekių pobūdį ir galimybę jas priskirti normalių darbo sąlygų užtikrinimui (adekvatumą realiems darbuotojų poreikiams) bus atsižvelgiama į PVM mokėtojo veiklos pobūdį, darbo grafiką, įmonės dydį, įsigytų prekių pobūdį ir paskirtį.

 

17.2. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų PVM mokėtojui nuosavybės teise nepriklausančiam, bet naudojamam jo PVM apmokestinamoje veikloje, turtui eksploatuoti ar remontuoti, pirkimo (importo) PVM;

Kadangi PVM įstatyme nenustatyta kitaip, tai tais atvejais, kai PVM mokėtojas PVM apmokestinamoje veikloje naudoja jam nuosavybės teise nepriklausantį (išsinuomotą, gautą panaudos būdu, individualios įmonės atveju – gautą iš įmonės savininko ar pan.) turtą, jis turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su tokiu turtu pirkimo (importo) PVM sumas.

 

17.3. jam priklausančio apdrausto automobilio ar kito turto remonto paslaugų, kurių vertę (įvykus draudiminiam įvykiui) dengia draudimo kompanija, pirkimo PVM;

Jeigu PVM mokėtojas įsigytą automobilį ar kitą apdraustą draudimo kompanijoje turtą naudoja PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje savo veikloje, tai šio turto remonto paslaugų pirkimo PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, neatsižvelgiant į tai, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, apdrausto turto remonto išlaidas padengia draudimo kompanija.

 

17.4. įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų reklamai, pirkimo (importo) PVM.

Reklamos išlaidos yra būtinos apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai vykdyti. Todėl reklamai skirtų prekių, kaip ir prekių, skirtų PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo PVM įmonė turi teisę įtraukti į atskaitą. Pavyzdžiui, reklamos tikslais įmonė, PVM mokėtoja, gauna iš užsienio firmų arba pati užsisako pagaminti reklaminius lapelius, bukletus, plakatus ar kitą reklaminę informacinę medžiagą, kurioje yra reklamuojamos įmonių parduodamos prekės, ir jų pirkimo (importo) PVM įmonė įtraukia į atskaitą. Kai tokia reklaminė medžiaga nemokamai išdalinama pirkėjams ar kitaip panaudojama reklamos tikslais, laikoma, kad neatsižvelgiant į jos vertę, ta medžiaga buvo panaudota įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Kadangi tokios reklaminės medžiagos išdalijimo tikslai ir panaudojimo galimybės neprilyginami dovanų dovanojimo faktui (pirkėjo atžvilgiu gauta reklaminė informacinė medžiaga pati savaime nėra nemokamai gauta prekė, o tik informacija apie prekes), todėl PVM įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėl prekių suvartojimo PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti netaikomos, taip pat netaikomi PVM įstatymo 62 straipsnyje nustatyti pirkimo PVM atskaitos apribojimai.

Pavyzdys

Įmonė, užsiimanti parfumerijos gaminių prekyba, užsakė reklaminius parduodamų prekių katalogus, kurių pirkimo PVM sudarė 10000 Lt. Šiuos katalogus, reklamuojančius parduodamas prekes, parduotuvėje nemokamai gali pasiimti kiekvienas pirkėjas, atėjęs į parduotuvę. Galima teigti, kad reklaminių katalogų dalijimas skirtas PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti (skatinti daugiau pirkti reklamuojamų prekių), todėl įmonė turi teisę į PVM atskaitą. įtraukti įsigytų katalogų 10000 Lt pirkimo PVM.

Be to, nors pirkėjai reklaminiais katalogais gali pasinaudoti nemokamai, tačiau šiuo atveju nelaikoma, kad pirkėjams buvo įteikiamos dovanos, todėl nors jų pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, nuo tokių išdalintų katalogų vertės, kaip nuo prekių suvartotų mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, pardavimo PVM neskaičiuojamas.

Ir tik tuo atveju, kai reklamos tikslais dalijamos reklaminės prekės (ne reklaminė informacinė medžiaga), kurios kaip dovanos įteikiamos konkretiems asmenims ir kurias gavęs asmuo jas gali panaudoti pagal tų prekių tiesioginę paskirtį, turės būti apskaičiuojamas tų prekių pardavimo PVM, jeigu jų vertė viršija LR Vyriausybės nustatytos "nedidelės vertės dovanos" vertę (žr. Verslo dovanų apmokestinimo PVM leidinį).

 

17.5. sukurtų infrastruktūros objektų PVM atskaita

1. Vadovaujantis bendrais PVM atskaitos principais, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą tiems infrastruktūros objektams sukurti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, kurie yra tiesiogiai susiję su PVM mokėtojo vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla (yra tiesioginis ir betarpiškas ryšys tarp įmonės vykdomos ekonominės veikos ir infrastruktūros objekto sukūrimo) ir po jų sukūrimo bus naudojami įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (neatsižvelgiant į tai, ar šių infrastruktūros objektų nuosavybės teisė po jų sukūrimo bus perduota savivaldybei ar ne). PVM atskaitos tikslais PVM mokėtojo sukurtus infrastruktūros objektus galima būtų suskirstyti į tokias grupes :

1.1. Kelių ir su keliais susiję infrastruktūros objektai (gatvių tiesimas, platinimas, viadukų statyba; šviesoforai, perėjos, automobilių stovėjimo aikštelės, invalidams skirti privažiavimo prie PVM mokėtojo objektų takai ir pan.);

1.2. Energetinių resursų, geriamo vandens tiekimo bei nuotekų transportavimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai (išoriniai šilumos, dujų, elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo nuotekų šalinimo ir kt. tinklai, elektros transformatorinės pastotės, dujų paskirstymo ir reguliavimo punktai, siurblinės ir pan.);

1.3. Socialinės infrastruktūros objektai (vaikų darželiai, sporto, vaikų žaidimo aikštelės ir pan.).

2. Sprendžiant klausimą, ar įmonės sukurti infrastruktūros objektai po jų sukūrimo gali būti naudojami įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, reikia išsiaiškinti, kieno interesais plečiama infrastruktūra ir kas yra tikrieji infrastruktūros objekto naudotojai.

2.1. Kelių ir su keliais susiję infrastruktūros objektai

Dėl šių infrastruktūros objektų sukūrimo iniciatyvos ir naudojimo gali būti keli variantai:

2.1.1. naudoja PVM mokėtojas ir/ar jo klientai arba naudoja bendrai – tiek PVM mokėtojas ir jo klientai, tiek ir visi miesto gyventojai. Tokiu atveju infrastruktūra dažniausiai plečiama PVM mokėtojo, kuriančio savo turtą, iniciatyva ir interesais, nes visų pirma tai yra reikalinga jam. Pvz., PVM mokėtojas praplatina šalia statomo objekto esančią pagrindinę gatvę, pastato netoli statomo objekto viaduką, šviesoforą, nutiesia kelią (nuo pagrindinio kelio) iki savo statomo objekto, (pvz., statomo prekybos centro, iki statomų, skirtų pardavimui su PVM gyvenamųjų namų ir pan.), pastato viaduką įvažiavimui į savo objektą, pastato prie savo objekto automobilių aikštelę, nutiesia invalidams skirtus privažiavimo prie PVM mokėtojo objekto takus, sutvarko aplinką aplink statomus objektus ir pan. Kai šių infrastruktūros objektų kūrimas yra tiesiogiai susijęs su PVM mokėtojo statomu ilgalaikiu turtu, tai jų išlaidos turi būti įtrauktos į įmonės savo reikmėms kuriamo ilgalaikio materialiojo turto savikainą (nuo kurios pasigaminus ilgalaikį turtą turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM) arba į šio PVM mokėtojo statomų skirtų pardavimui su PVM objektų (pvz., gyvenamųjų namų ir kt. pastatų) apmokestinamąją vertę. Kai šių infrastruktūros objektų kūrimo išlaidos sudaro dalį PVM mokėtojo bendrųjų išlaidų, tai šios išlaidos yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertės dalis ir, galima teigti, jos taip pat turi tiesioginį ir betarpišką ryšį su mokesčių mokėtojo vykdoma ekonomine veikla. Todėl PVM mokėtojas abiem atvejais turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šiems infrastruktūros objektams sukurti įsigytų prekių Bei paslaugų pirkimo PVM pirkimo PVM.

2.1.2. nenaudoja nei pats nei jo klientai. Pvz., nutiesia gatvę, pastato viaduką visai kitoje miesto dalyje, negu statomas PVM mokėtojo objektas, pastato šviesoforą ar padaro perėją ne prie savo statomo objekto, o visai kitoje gatvėje ir pan. Šiuo atveju, kadangi sukurtas infrastruktūros objektas nėra skirtas PVM mokėtojo apmokestinamai veiklai vykdyti, tai šių infrastruktūros objektų sukūrimui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM neturi būti traukiamas į PVM atskaitą.

2.2. Energetinių resursų, geriamo vandens tiekimo bei nuotekų transportavimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai

Kaip buvo minėta, tam tikrais atvejais pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, rengiant statybos detalųjį statybos planą inžineriškai neparengtose teritorijose arba pagal Statybos įstatymo nuostatas rengiant naujo statinio projektą pagal statinio projektavimo sąlygas būtina nutiesti naujus inžinierinius tinklus, susisiekimo komunikacijas tinklus ir jų įrenginius bei statinius (išorinius šilumos, dujų, elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo nuotekų šalinimo ir kt. tinklus, elektros transformatorinės pastotės, dujų paskirstymo ir reguliavimo punktus, siurblines ir pan.). kokiais atvejais galima teigti, kad PVM mokėtojas sukurti inžineriniai tinklai bei įrenginiai yra tiesiogiai skirti jo ekonominei veiklai vykdyti:

2.2.1. kai PVM mokėtojas, kuriantis ilgalaikį turtą PVM apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti, pastato geriamojo vandens naudojimo įrenginius ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas bei nuotekų šalinimo įrenginius, kurie yra reikalingi prisijungimui prie vandens tiekimo įmonėms ar savivaldybei priklausančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tai šiems įrenginiams ar komunikacijoms kurti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą;

2.2.2. kai PVM mokėtojas, kuriantis ilgalaikį turtą PVM apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti, įrengia elektros tinklus ir įrenginius (teritorijoje iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp elektros energijos vartotojo ir elektros tinklų operatoriaus), reikalingus šiems elektros įrenginiams prijungti prie elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriaus, tai šiems įrenginiams ir tinklams kurti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą;

2..2.3. kai PVM mokėtojas, kuriantis ilgalaikį turtą PVM apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti, įrengia šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, gamtinių dujų tiekimo įrenginius, reikalingus prisijungti prie viešųjų šilumos tiekimo bei gamtinių dujų tiekimo tinklų, ir įrenginių , tai šiems įrenginiams ir tinklams kurti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą;

2.3. Socialinės infrastruktūros objektai

Dėl šių infrastruktūros objektų sukūrimo iniciatyvos ir naudojimo gali būti keli variantai:

2.3.1. naudoja PVM mokėtojo klientai. Šiuo atveju socialinės infrastruktūros objektai kuriami PVM mokėtojo, kuriančio turtą pardavimui turtą, iniciatyva ir interesais, nes yra reikalingi jo klientams. Pvz., PVM mokėtojas stato pardavimui naujose gyvenvietėse gyvenamuosius namus, prie kurių įrengia sporto aikšteles, vaikų žaidimo aikšteles ir pan., kuriomis naudosis tik namų savininkai. Šių infrastruktūros objektų sukūrimo išlaidos įtraukiamos į PVM mokėtojo statomų skirtų pardavimui su PVM objektų (pvz., gyvenamųjų namų ir kt. pastatų) apmokestinamąją vertę. Todėl PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šiems infrastruktūros objektams sukurti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM pirkimo PVM;

2.3.2. nenaudoja nei pats PVM mokėtojas nei jo klientai. Pvz., teikdama prašymą savivaldybei išduoti statybos leidimą įmonė įsipareigoja teikti paramą socialinei infrastruktūrai ilgalaikiu turtu ar paslaugomis: suremontuoti mokyklą, vaikų darželį, įrengti sporto aikšteles, vaikų žaidimo aikšteles ir pan. (Pvz. Vilniaus miesto savivaldybė taryba 2006 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1130, pagal kurį nustatė paramos socialinei infrastruktūrai plėsti teikimo tvarką) Šiuo atveju, kadangi sukurtas infrastruktūros objektas nėra skirtas PVM mokėtojo apmokestinamai veiklai vykdyti, tai šių infrastruktūros objektų sukūrimui ar remonto darbams atlikti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM neturi būti traukiamas į PVM atskaitą.

 

17.6. PVM mokėtojo savo reikmėms naudoto lengvojo automobilio vėliau patiekto į kitą valstybę narę (arba) eksportuoto) PVM atskaita

Vadovaujantis PVM įstatymo 49 str. nuostatomis bei PVM neutralumo principu, įmonė, patiekusi kitos valstybės narės PVM mokėtojui savo veikloje naudotą įsigytą su PVM lengvąjį automobilį, turi teisę taikyti šiam tiekimui 0 proc. PVM tarifą, jeigu šis patiektas lengvasis automobilis buvo išgabentas (prekių tiekėjo, pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu trečiosios šalies) iš Lietuvos, o įmonė turi šį išgabenimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus PVM įstatymo 56 straipsnyje.

Pritaikiusi 0 proc. PVM tarifą į kitą valstybę narę patiektam lengvajam automobiliui, įmonė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą dalį šio automobilio pirkimo PVM. Pagal PVM įstatymo 67 str. nuostatas dėl lengvojo automobilio naudojimo PVM mokėtojo veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą ir nesuteikiančioje šios teisės, pasikeitimo šio automobilio PVM atskaita turėtų būti tikslinama 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį šio automobilio pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Todėl, patiekus lengvąjį automobilį į kitą valstybę narę, į PVM atskaitą gali būti įtraukta šio automobilio pirkimo PVM dalis, tenkanti laikotarpiui nuo šio automobilio tiekimo momento iki minėtame PVM įstatymo 67 str. nurodyto PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos (5 metų laikotarpio pradžia turėtų būti imamas lengvojo automobilio įsigijimo mokestinis laikotarpis, kuriame, įmonė Būtų galėjusi įtraukti į PVM atskaitą šio automobilio pirkimo PVM, jeigu nebūtų taikomos minėtos PVM įstatymo 62 str. nuostatos).

 

17.7. PVM mokėtojo savo reikmėms įsigyto, o vėliau išnuomoto už atlygį lengvojo automobilio PVM atskaita

Pagal PVM įstatymo 62 str. 2 d. 3 punkto nuostatas negali būti atskaitomas pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą.

Kai PVM mokėtojo įsigytas lengvasis automobilis, skirtas vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo) įmonėje naudojamas iš esmės veiklai (krovinių vežimui už atlygį), kuriai, vadovaujantis aukščiau nurodytomis PVM įstatymo 62 str. 2 d. 3 punkto nuostatomis, naudojamo lengvojo automobilio PVM atskaita negalima, tai PVM mokėtojas neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą jokios šio automobilio pirkimo PVM sumos.

Jeigu PVM mokėtojo lengvasis automobilis būtų nuomojamas kitiems asmenims su PVM tęstinį laikotarpį, sudarant atitinkamas nuomos sutartis, tai jis turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitą šio automobilio pirkimo PVM sumos dalį, tenkančią nuomos laikotarpiui. PVM mokėtojas į PVM atskaitą galėtų įtraukti šio automobilio pirkimo PVM dalį, tenkančią laikotarpiui nuo šio automobilio nuomos su PVM pradžios iki PVM įstatymo 67 straipsnyje nurodyto PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio (t. y. 5 metų) pabaigos. Pažymėtina, kad 5 metų laikotarpio pradžia turėtų būti laikomas tas mokestinis laikotarpis, kuriame Bendrovė įsigijo minėtą lengvąjį automobilį ir kuriame, ji būtų galėjusi įtraukti į PVM atskaitą šio automobilio pirkimo PVM, jeigu nebūtų taikomos minėtos PVM įstatymo 62 str. nuostatos. Šią apskaičiuotą PVM atskaitos sumą Bendrovė turėtų įrašyti į to mokestinio laikotarpio FR0600 formos PVM deklaracijos 30 laukelį, kurį ji pradėjo šį automobilį nuomoti su PVM.

Tačiau, atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilio panaudojimas veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą (tame tarpe ir nuomai su PVM), turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kurie leistų mokesčių administratoriui įsitikinti, kad nėra sukuriama dirbtina situacija, siekiant pasinaudoti PVM atskaita.

 

17.8. Ar Lietuvos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą arba kitokiu būdu susigrąžinti iš Lietuvos biudžeto pagal "rezervo" taisyklę apskaičiuotą prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės PVM sumą?

Pagal pagrindinę prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vietos nustatymo taisyklę (analogišką PVM įstatymo 122 str. 1 dalies nuostatoms), prekių įsigijimo vieta laikoma ta valstybė narė, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas. Todėl Lietuvos PVM mokėtojui prievolė registruotis PVM mokėtoju Bei apskaičiuoti prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės pardavimo PVM turėtų atsirasti toje valstybėje narėje, kur baigėsi jo įsigytų iš pirmos valstybės narės prekių gabenimas. Šį kitoje valstybėje narėje apskaičiuotą ir sumokėtą PVM jis galėtų susigrąžinti (ar įtraukti į PVM atskaitą pateikiant toje valstybėje narėje PVM deklaraciją) tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos PVM mokėtojui tinkamai įvykdžius savo prievoles ir įsigijimo PVM sumokėjus toje valstybėje, kurioje baigėsi faktinis prekių gabenimas ir kur šis PVM turi būti sumokėtas pagal teisės aktų nuostatas, jam nekiltų jokių papildomų PVM prievolių Lietuvoje.

Tačiau tuo atveju, kai Lietuvos PVM mokėtojas nesilaiko bendros PVM apmokestinimo tvarkos, taikomos ES, ir nesumoka įsigijimo PVM toje valstybėje narėje, kurioje jį priklauso sumokėti, yra taikoma "rezervo" taisyklė ir PVM apskaičiuojamas Lietuvoje, jeigu mokesčių mokėtojas įsigydamas iš kitos valstybės narės prekes nurodė savo Lietuvos PVM mokėtojo kodą.

Šį pagal "rezervo" taisyklę apskaičiuotą PVM, Lietuvos PVM mokėtojas galėtų susigrąžinti iš Lietuvos biudžeto (patikslindamas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje įsigytų iš kitų valstybių narių prekių apmokestinamąją vertę) tik tuo atveju, jeigu jis pateiktų įrodymus, kad įsigytų iš kitos valstybės narės prekių įsigijimo PVM buvo apskaičiuotas ir sumokėtas toje valstybėje, kurioje baigėsi jų gabenimas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuostatos dėl PVM, sumokėto pagal "rezervo" taisyklę, susigrąžinimo yra išdėstytos ir Tarybos direktyvos 2006/112/EB, reglamentuojančios pridėtinės vertės mokesčio bendrą sistemą, 41 straipsnyje.

 

17.9. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis apmokėtų prekių bei paslaugų PVM atskaita

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai apmokestinamieji asmenys PVM mokėtojai vykdo Europos Sąjungos (toliau - ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus (dalinai finansuojamus) projektus. Vykdant tokius projektus įsigyjamos įvairios prekės ir paslaugos, už kurias apmokama ES lėšomis. pažymėtina, kad teisė į tokio projekto vykdymui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM atskaitą PVM mokėtojui atsiranda tik tuo atveju, jeigu jis kaip eS struktūrinių fondų paramos gavėjas yra ir minėtų prekių ar paslaugų pirkėjas, t. y. paslaugų teikėjai (prekių tiekėjai) minėto projekto vykdymui skirtų suteiktų paslaugų bei parduotų prekių PVM sąskaitas faktūras išrašo šio PVM mokėtojo vardu ir šios įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (PVM apmokestinamų paslaugų teikimui (prekių tiekimui), ilgalaikio turto, skirto naudoti PVM apmokestinamai veiklai sukūrimui ir pan.).

Pavyzdys

X miesto savivaldybė kartu su partnere UAB Y, PVM mokėtoja, vykdo Europos Sąjungos (toliau - ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, susijusį miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimu (toliau- Projektas). Projekto vykdymui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis disponuoja X miesto savivaldybė. Galutiniame rezultate modernizuotas miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemas savo veikloje naudos UAB Y, tiekianti PVM apmokestinamą šiluminę energiją ir karštą vandenį miesto X gyventojams, įmonėms bei įstaigoms.

Ar UAB Y turi teisę įtraukti į PVM atskaitą minėto Projekto vykdymui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM?

Vadovaujantis komentuojamo PVM įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai Projekto vykdymo rezultate sukurtas (modernizuotas) turtas (centralizuoto šilumos tiekimo sistemos) yra skirtos UAB Y ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai šio Projekto vykdymui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo UAB Y turi teisę įtraukti į PVM atskaitą. Šiuo atveju Projekto vykdymui skirtų įsigytų prekių (paslaugų) PVM sąskaitos faktūros turi būtų išrašytos UAB Y vardu, bei įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (kaip netinkamas finansuoti) turėtų būti apmokamas ne iš ES struktūrinių fondų, o iš UAB Y ar kitų lėšų.

Pastaba. Šiuo atveju X miesto savivaldybė, kaip Projekto partneris, disponuojantis gautomis šio Projekto vykdymui skirtomis E S fondų lėšomis, yra tik mokėtoja, vykdanti atsiskaitymus už kitos partnerės – UAB Y įsigytas prekes bei paslaugas (partneriui - UAB Y išrašytose PVM sąskaitose faktūrose minėta savivaldybė yra nurodoma kaip mokėtoja).

 

III. ATVEJAI, KAI ĮSIGYTŲ PREKIŲ (PASLAUGŲ) PIRKIMO (IMPORTO) PVM NEGALI BŪTI ATSKAITOMAS

 

18. Kokias atvejais neįsiregistravę PVM mokėtojais asmenys negali atskaityti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM.

Asmuo, nors ir vykdantis ekonominę veiklą, bet nustatyta tvarka neįsiregistravęs PVM mokėtoju ir faktiškai nepanaudojęs įsigytų prekių bei paslaugų PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, PVM atžvilgiu tampa galutiniu prekių (paslaugų) vartotoju. Todėl tokio asmens sumokėtas (mokėtinas) tiekėjui įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM ir į muitinės sąskaitą sumokėtas importuotų prekių importo PVM nekompensuojamas, t. y. jis neturi teisės į PVM atskaitą. Tai reiškia, kad neįsiregistravęs PVM mokėtoju asmuo savo ekonominei veiklai vykdyti iš PVM mokėtojų įsigijęs prekių ar paslaugų, kurių įsigijimo dokumentuose išskirtos PVM sumos, ar importavęs prekių, už kurias sumokėtas nustatyto dydžio importo PVM, šių PVM sumų negali įtraukti į PVM atskaitą ir šios pirkimo (importo) PVM sumos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110 – 3992) nustatyta tvarka gali būti atskaitomos iš pajamų, kaip leidžiami atskaitymai.

Šios nuostatos netaikomos asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, bet tiekiantiems į kitą ES valstybę naujas transporto priemones (leidinio 14 punktas) bei atvejais, nurodytais leidinio 15 punkte.

 

19. Kai nevykdantys ekonominės veiklos asmenys, asmenys yra įsiregistravę PVM mokėtojais tik įsigijimams iš ES arba tik elektroninėms paslaugoms teikti Europos Sąjungos teritorijoje.

1. PVM atskaita neturi teisės naudotis tie PVM mokėtojai, kurie PVM įstatymo XII skyriaus penktame skirsnyje nustatyta tvarka Lietuvoje yra įsiregistravę PVM mokėtojais elektroninių paslaugų teikimui. Šie PVM mokėtojai, kaip užsienio apmokestinamieji asmenys, turi teisę PVM įstatymo XIII skyriuje nustatyta tvarka susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM.

2. Teisės į PVM atskaitą neturi ir tie PVM mokėtojai, kurie PVM įstatymo 71-1 straipsnyje nustatyta tvarka PVM mokėtojais yra įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir patys nevykdo jokios ekonominės veiklos (žiūrėti 71-1 straipsnio komentarą).

Pavyzdys

Biudžetinė įstaiga A, nevykdanti ekonominės veiklos (nevykdanti jokių prekių tiekimo ir /ar paslaugų teikimo už atlygį sandorių ), įsigijo ir įsivežė į Lietuvą iš kitų valstybių narių PVM mokėtojų kompiuterius ir kitą įrangą savo (biudžetinei) veiklai vykdyti. Tarkime, kad šių įsigytų prekių vertė viršijo PVM įstatymo 71-1 straipsnyje nustatytą 35000 Lt ribą, todėl ši įstaiga nuo 2010-01-01 įsiregistravo PVM mokėtoja dėl prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių. Tačiau ši įstaiga neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą savo veiklai vykdyti įsigytų (importuotų) prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM) paslaugų tiek iki 2009-12-31, tiek ir nuo 2010 -01-01 būdama PVM mokėtoja.

20. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos neapmokestinamų prekių tiekimui (paslaugų tiekimui).

1. PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų, skirtų PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti. PVM neapmokestinamų prekių tiekimas (paslaugų teikimas) netampa PVM apmokestinama veikla ir nesuteikia teisės PVM mokėtojui į PVM atskaitą net ir tuo atveju, kai PVM mokėtojas apskaičiuoja tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimo PVM, išskyrus tuos atvejus, kai PVM įstatymo nuostatos numato PVM mokėtojui tokio pasirinkimo teisę.

2. Pagal PVM įstatymo 71 str. 6 dalies nuostatas, tuo atveju, kai PVM mokėtojas išrašytame PVM neapmokestinamų prekių tiekimo (paslaugų teikimo) dokumente išskyrė PVM, jis privalo tą išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą, tačiau jis neturi teisės į PVM atskaitą, jei įstatymas nenumato pasirinkimo teisės jam apmokestinti PVM neapmokestinamų prekių bei paslaugų. Todėl PVM suma, apskaičiuota nuo PVM neapmokestinamų prekių (paslaugų) vertės, atsižvelgiant į taikomą PVM tarifą, turi būti įrašoma į PVM deklaracijos 29, 30, 31 laukelius, o apmokestinamoji vertė į 13 laukelį (PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos).

Pavyzdys

Įmonė neįsiregistravusiam PVM mokėtoju fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, išnuomojo dalį gamybinių patalpų. Pagal PVM įstatymo 31 str. negyvenamųjų patalpų nuoma PVM neapmokestinama. Įmonė nuomotoja nuomininkui išrašė patalpų nuomos paslaugų PVM sąskaitą faktūrą ir joje nuo 2000 Lt nuomos vertės apskaičiavo 420 Lt PVM. Kadangi PVM įstatymo nuostatos nenumato PVM mokėtojui pasirinkimo teisės skaičiuoti PVM už neįsiregistravusiam PVM mokėtoju asmeniui suteiktas patalpų nuomos paslaugas, todėl PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių (paslaugų), susijusių su minėtomis nuomos paslaugomis, pirkimo PVM. Šiuo atveju nuomos paslaugų pardavimo PVM suma (420 Lt) įrašoma į PVM deklaracijos 29 laukelį, o apmokestinamoji vertė (2000 Lt) į 13 laukelį (PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos).

Pažymėtina, kad PVM mokėtojas, apskaičiavęs nuo neapmokestinamų PVM prekių (paslaugų) pardavimo PVM, turi teisę išrašyti prekių (paslaugų) pirkėjui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir patikslinti joje PVM tarifą bei PVM sumą.

Primenama, kad PVM mokėtojas, teikiantis PVM mokėtojams, apmokestinamiesiems asmenims, nekilnojamojo turto nuomos ir finansines paslaugas bei parduodantis nekilnojamąjį turtą turi teisę pasirinkti skaičiuoti pardavimo PVM (apie šį pasirinkimą nustatyta tvarka turi pranešti vietos mokesčių administratoriui). Šiais atvejais PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, tenkančią minėtiems sandoriams.

 

21. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos ne ekonominei, o kitai veiklai vykdyti.

Kai asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, be vykdomos ekonominės veiklos, vykdo tokią veiklą, kuri pagal PVM įstatymo nuostatas nelaikoma ekonomine veikla ir dėl to nėra PVM objektas, tai tokiai veiklai vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM negali būti įtraukiamas į PVM atskaitą. Tai gali Būti tokie atvejai, kai PVM mokėtojais įsiregistravusios biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ar kt. juridiniai asmenys be vykdomos ekonominės veiklos vykdo valstybės ir savivaldybių veiklą, kuri nėra PVM objektas. Todėl ir prekių bei paslaugų pirkimo PVM, tenkantis šių juridinių asmenų vykdomai valstybės ir savivaldybių veiklai, negali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

Pavyzdys

Viešoji įstaiga X , įsiregistravusi PVM mokėtoja, vykdo ekonominę veiklą – teikia paslaugas už atlygį ir vykdo valstybės veiklą, kurią ją vykdyti įpareigoja teisės aktai ir kuri nekonkuruoja su kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis (teikiamomis paslaugomis), todėl nėra PVM objektas. Įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų šios viešosios įstaigos valstybės veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM negali būti įtraukiamas į PVM atskaitą.

22. Kai įsigytos prekės (paslaugos) skirtos už Lietuvos teritorijos ribų tokioms prekėms tiekti (paslaugoms teikti), kurios, jeigu būtų patiektos Lietuvoje, būtų neapmokestinamos PVM.

1. Kai PVM mokėtojas už šalies ribų teikia tokias paslaugas, kurios yra ne PVM objektas Lietuvoje, tačiau, jeigu būtų suteiktos Lietuvoje, būtų neapmokestinamos PVM, tai jis neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti šioms paslaugoms teikti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM, išskyrus atvejus, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų suteiktos draudimo ir/ar PVM įstatymo 28 straipsnio nurodytos finansinės paslaugos.

Pavyzdys

Lietuvos PVM mokėtojas, pelno nesiekianti viešoji įstaiga – lėlių teatras savo spektaklį parodė Lenkijoje. Pagal PVM įstatymo 13 str. 9 dalį šios kultūros renginio (spektaklio) lankymo paslaugos suteikimo vieta yra ta vieta, kur renginys faktiškai vyksta. Vadinasi, lėlių teatro suteikta Lenkijoje vykstančio spektaklio lankymo paslauga nėra Lietuvos PVM objektas.

Kadangi, pagal PVM įstatymo 23 str. 1 dalį pelno nesiekiančio juridinio asmens Lietuvoje teikiamos kultūros paslaugos PVM neapmokestinamos, todėl ir įsigytų prekių (paslaugų) susijusių su Lenkijoje suteikta kultūros paslauga (parodytu spektakliu) PVM atskaita negalima. Tokios paslaugos apmokestinamoji vertė nedeklaruojama mokesčio laikotarpio PVM deklaracijoje.

23 Kai PVM mokėtojas negali pagrįsti, kad jo įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos jo ekonominei veiklai, suteikiančiai teisę į PVM atskaitą, vykdyti.

Pagrindinė PVM atskaitos sąlyga – įsigytos (importuotos) prekės ir paslaugos turi būti skirtos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), kurių jis nenaudoja ir nenaudos minėtoje veikloje, pirkimo ar importo PVM sumų. PVM mokėtojas, mokesčių administratoriui pareikalavus, privalo pats įrodyti, kad jo įsigytos prekės ar paslaugos, kurių pirkimo ar importo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, yra susijusios su jo vykdoma ar numatoma vykdyti nurodyta veikla.

Pavyzdys

PVM mokėtojas, besiverčiantis prekyba maisto produktais, įsigyja gyvenamąjį namą. Jeigu PVM mokėtojas negali pagrįsti, kuo šis pirkinys susijęs su jo vykdoma ar numatoma vykdyti PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodyta veikla, jis neturi teisės atskaityti to namo pirkimo PVM.

 

24. Kai įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos pramogoms ir reprezentacijai.

PVM mokėtojas negali įtraukti į PVM atskaitą pramogoms ir reprezentacijai skirtų prekių ir paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM tuo atveju, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas).

Kadangi pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas PVM mokėtojas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams 75 proc. reprezentacinių išlaidų, tai ir į PVM atskaitą jis gali įtraukti tik 75 proc. reprezentacinėms reikmėms įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos. (Pažymėtina, kad likę 25 procentai PVM, atsižvelgiant į tai, kad neatskaitomo pirkimo (importo) PVM priskyrimas leidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymą yra susijęs su pačių išlaidų priskyrimu leidžiamiems atskaitymams, turėtų būti dengiami iš PVM mokėtojo pelno).

Jeigu reprezentacijai sunaudojamos prekės, kurių pirkimo ar importo PVM buvo atskaitytas 100 procentų, tikintis jas, pavyzdžiui, perparduoti, PVM atskaita turi būti atitinkamai patikslinta, t. y. 25 proc. PVM atskaitos turi būti atstatyta (išskyrus tą atvejį, kai nuo reprezentacijai perduotų prekių buvo apskaičiuotas pardavimo PVM, kaip už įteiktas dovanas).

Tuo pačiu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad padovanotų reprezentacinių dovanų, kurių vertė yra didesnė už LR Vyriausybės nustatytą "nedidelės vertės dovanos" 250 litų limitą, pardavimo PVM skaičiuojamas nuo visos tų prekių įsigijimo vertės (pasigaminimo) savikainos, šiuo atveju į PVM atskaitą įtraukiama 100 proc. šių prekių pirkimo (importo) PVM (net ir tuo atveju, jeigu iš pradžių jis buvo įtraukęs į PVM atskaitą tik 75 proc. šių prekių pirkimo PVM).

Reprezentacinėms vaišinimo išlaidoms, įskaitant ir tuos atvejus, kai PVM mokėtojas tam reikalui įsigyja saldainių, kavos, arbatos ar pan. prekių (tai ne maitinimo paslaugos), taikomos tos pačios nuostatos, susijusios su PVM atskaita, t.y. gali būti atskaitomi 75 procentai jų pirkimo (importo) PVM. pažymėtina, kad šiuo atveju netaikomos PVM įstatymo 5 straipsnio nuostatos, nes vaišinimas reprezentacijos tikslais nėra dovanojimas, o reprezentacijos išlaidos laikomos susijusiomis su PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos vykdymu.

Pavyzdys

1. Įmonė reprezentacijai įsigijo 5 rašiklius su įmonės simbolika. Vieno rašiklio įsigijimo kaina – 100 Lt ir 21 Lt PVM). 75 procentai pirkimo PVM, t.y. 15,75 Lt gali būti įtraukti į PVM atskaitą. Padovanojus po vieną rašiklį verslo partneriams, pardavimo PVM neskaičiuojamas, nes kiekvieno jų vertė neviršija LR Vyriausybės nustatyto 250 Lt limito.

2. Įmonė prekiauja įvairiais indais. Be kita ko, parduodamos taurės, kurių (komplekto) įsigijimo kaina – 400 Lt bei PVM - 84 Lt. Pirkimo PVM atskaitomas visas (prekės įsigytos perparduoti). Vieną tokį taurių komplektą, kurio įsigijimo kaina 400 Lt, įmonė panaudoja reprezentacijai (padovanoja verslo partneriui). Kadangi vertė yra didesnė už LR Vyriausybės nustatytąjį nedidelės vertės dovanos limitą, turi būti apskaičiuota 84 Lt pardavimo PVM (nuo visos vertės, t.y. nuo 400 Lt). Kadangi buvo apskaičiuotas reprezentacijai panaudotos prekės pardavimo PVM, tai PVM atskaita netikslinama.

3. Kitas panašus Pavyzdys, tik komplekto įsigijimo kaina – 100 Lt (PVM – 21 litų). Padovanojus verslo partneriui komplektą, jo pardavimo PVM neskaičiuojamas, bet PVM atskaita tikslinama (mažinama 25 procentais, t.y. 5,25 Lt), nes prekės sunaudotos reprezentacijai, o tokiu atveju galima pirkimo PVM atskaita– 75 procentai.

4. Įmonė patyrė išlaidų (1000 Lt+ 210 Lt PVM) vaišindama verslo partnerių atstovus restorane ( ar įmonės patalpose, nesvarbu). 75 procentai vaišių pirkimo PVM, t.y. 157,5 Lt, gali būti įtraukti į PVM atskaitą. Nei PVM įstatymo 5 straipsnio, nei 8 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos, t.y. pardavimo PVM nuo vaišių vertės skaičiuoti nereikia.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 2 dalies (Žin., 2002, Nr. 73-308; 2009, Nr. 93-3977, toliau - GPMĮ) nuostatos, pagal kurias iš gyventojo individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, nuo 2010-01-01 turi teisę įtraukti į PVM atskaitą reprezentacijai skirtų įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM sumos dalį, tenkančią patirtų šių prekių bei paslaugų įsigijimo išlaidų daliai, kuri pagal aukščiau nurodytas GPMĮ nuostatas gali būti atskaitoma iš individualios veiklos pajamų.

Pavyzdys

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, užsiimantis vertimo individualia veikla, patyrė išlaidų (800 Lt+ 168 Lt PVM) vaišindamas verslo partnerių atstovus. 50 proc. (400 Lt) šių patirtų išlaidų neviršija šio asmens 2 procentų individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Šiuo atveju fizinis asmuo PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą 50 procentų šių patirtų išlaidų pirkimo PVM, t. y. 84 Lt. Nei PVM įstatymo 5 straipsnio, nei 8 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos, t.y. pardavimo PVM nuo vaišių vertės skaičiuoti nereikia.

25. Kai importo arba pirkimo PVM sumokėtas už kitą asmenį PVM įstatymo 15 str. 7 d. 2 punkte nurodytais atvejais.

Į įmonės patiektų prekių (suteiktų paslaugų) apmokestinamąją vertę neįtraukiamos sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairus mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti (PVM įstatymo 15 str. 7 d. 2 punktas). Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus. Tai reiškia, kad nuo iš kitų asmenų gautų minėtų kompensacijos sumų neskaičiuojamas pardavimo PVM. Kai kuriais atvejais kitas asmuo gali už pirkėją (klientą) sumokėti ir pirkimo (importo) PVM, tačiau toks PVM negali būti atskaitomas. Tokiu atveju, kompensuojama suma turėtų padengti PVM mokėtojo patirtas trečiųjų asmenų naudai išlaidas (kartu su pirkimo (importo) PVM).

Pavyzdys

Muitinės tarpininkas už atstovaujamąjį asmenį sumokėjo į muitinės sąskaitą 10000 Lt išleistų laisvai cirkuliuoti prekių importo PVM. Muitinės tarpininkas yra PVM mokėtojas ir klientui išrašė savo teikiamos atstovavimo paslaugos PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 200 Lt atstovavimo paslaugos vertę ir 42 Lt PVM. Be to, šioje PVM sąskaitoje faktūroje, kaip papildomą informaciją, muitinės tarpininkas nurodė už klientą į muitinės sąskaitą sumokėtą 10000 Lt importo PVM, kurį klientas jam kompensuoja (Minėtos kompensacijos sumai muitinės tarpininkas gali išrašyti klientui ir atskirą laisvos formos apskaitos dokumentą). Vadovaujantis PVM įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, į muitinės tarpininko suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę iš kliento gauta kompensacijos suma (skirta jo patirtoms išlaidoms dėl importo PVM sumos už kliento importuotas prekes sumokėjimo į muitinės sąskaitą) neįtraukiama ir PVM nuo jos neskaičiuojamas.

Atitinkamai muitinės tarpininkas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti už klientą sumokėtos į muitinės sąskaitą importo PVM sumos (10000Lt).

Analogiškai pašto siuntų vežėjai neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą į muitinės sąskaitą sumokėto importo PVM už įvežtas iš užsienio Lietuvos klientams pašto siuntas. Šias importo PVM sumas pašto siuntų vežėjams kompensuoja siuntų gavėjai.

 

26. Kai PVM mokėtojas įsigyja lengvąjį automobilį.

1. Negali būti atskaitomas lengvojo automobilio, skirto vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilio, priskiriamo visureigių kategorijai, pirkimo arba importo PVM, jeigu šis automobilis nėra skirtas:

1) perparduoti;

2) automobilių nuomos paslaugoms teikti;

3) keleivių pervežimo už atlygį paslaugoms teikti (pvz., taksi);

2. Svarbu pažymėti, kad tie patys apribojimai taikomi ir tuo atveju, kai automobilis yra įsigyjamas ne nuosavybės teise ar pagal sutartį, kurioje numatyta nuosavybės teisės perėjimas įmokėjus paskutinę įmoką, o išsinuomojamas – pirkimo PVM nuo nuompinigių taip pat negali būti atskaitomas, jeigu automobilis nėra skirtas naudoti nė vienai iš paminėtų sričių.

3. PVM atskaitos apribojimai netaikomi specialios paskirties lengviesiems automobiliams.

Jeigu kyla klausimų dėl transporto priemonės priskyrimo specialiosios paskirties transporto priemonėms būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.

Pavyzdys

1 atvejis

Įmonė A, PVM mokėtoja, vykdanti PVM apmokestinamąją veiklą, 2010 m. sausio mėnesį už 55000 Lt nusipirko savo reikmėms naują lengvąjį automobilį, kurio pirkimo PVM sudarė 11550 Lt. Pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas, įmonė neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti šio lengvojo automobilio pirkimo PVM sumos.

4. Įsigytų prekių ir paslaugų (kuro, tepalų, padangų, automobilių saugojimo, plovimo, remonto paslaugų ar pan.), susijusių su PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje naudojamais lengvaisiais automobiliais, pirkimo (importo) PVM atskaitomas bendra tvarka.

 

27. Kai PVM mokėtojas įsigyja keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas ir kaip neatsiskleidęs tarpininkas jis nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje.

Jeigu PVM mokėtojas, vietoj lengvojo automobilio pirks pvz., taksi paslaugas arba kitas keleivių pervežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, tokių paslaugų pirkimo PVM negalės būti atskaitytas. Šis apribojimas netaikomas tik neatsiskleidusiems tarpininkams, t. y. PVM mokėtojams, kurie įsigytas šias paslaugas perparduoda savo vardu.

Pavyzdys

Reklamos agentūra, PVM mokėtoja, gavo užsakymą suorganizuoti uždarą renginį, į kurį užsakovo svečiai turėjo būti atvežti lengvosiomis taksi mašinomis. Kadangi reklamos agentūra užsakovui išrašė ne tik jam suteiktų reklamos paslaugų PVM sąskaitą faktūrą, bet ir perparduotų transporto taksi paslaugų PVM sąskaitą faktūrą, kurioje apskaičiavo 21 proc. PVM nuo šių paslaugų vertės, tai reklamos agentūra gali atskaityti pirkimo PVM, išskirtą taksi firmos išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.

Tuo atveju, kai PVM mokėtojas yra galutinis keleivių vežimo lengvuoju automobiliu paslaugos pirkėjas, jis šios paslaugos pirkimo PVM atskaityti negali.

Pavyzdys

1 atvejis

Įmonė A, PVM mokėtoja, neturi savo lengvųjų automobilių, todėl jos vadovą į darbą ar kitais reikalais lengvuoju automobiliu vežioja įmonė B ir išrašo įmonei A šios paslaugos pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje išskiria 21 proc. dydžio PVM sumą. Įmonė A tokių keleivių vežimo paslaugų pirkimo PVM atskaityti negali.

2 atvejis

Įmonė A, PVM mokėtoja, neturi savo lengvojo automobilio. Todėl į įmonę atvykusiems savo filialo darbuotojams darbo reikalais nuvežti į kitą Lietuvos miestą užsisakė taksi šias paslaugas teikiančioje firmoje. Firmos išrašytoje suteiktų taksi paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje išskirtos pardavimo PVM sumos įmonė A neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą.

 

28. Kiti atvejai, kai PVM mokėtojas negali atskaityti įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM.

Apmokestinamieji asmenys, kurių parduodamoms prekėms (teikiamoms paslaugoms) taikomos specialios apmokestinimo PVM schemos neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti šių įsigytų prekių bei paslaugų (kurioms taikomos specialios apmokestinimo PVM schemos) pirkimo (importo) PVM. Specialios apmokestinimo PVM schemos taikomos šioms apmokestinamųjų asmenų teikiamoms paslaugoms:

1) ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema;

2) PVM mokėtojams, kurie tiekiamų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir (arba) antikvarinių daiktų PVM skaičiuoja nuo maržos (žr. Leidinį "Naudotų automobilių apmokestinimas PVM”);

3) PVM mokėtojams kelionių organizatoriams, kurie suteiktų turizmo paslaugų PVM skaičiuoja nuo maržos (žr. leidinį "Turizmo paslaugų apmokestinimas PVM”);

Įsidėmėtina, kad minėtieji PVM mokėtojai, savo reikmėms įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM turi teisę atskaityti bendra PVM įstatyme nustatyta tvarka.

 

29. PVM mokėtojai turi teisę nesinaudoti PVM atskaita.

1. PVM įstatyme numatyta galimybė PVM mokėtojui nesinaudoti PVM atskaita. Tokia pasirinkimo teisė susijusi ir su tuo, kad PVM objektu tapo prekių ir paslaugų suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas, nenuosavų pastatų (statinių) esminis pagerinimas, turtinio įnašo perdavimas. Visi šie sandoriai tampa PVM objektu tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas naudojosi PVM atskaita. Tuo atveju, jeigu mokėtojas nebuvo įtraukęs į PVM atskaitą įsigytų prekių ir paslaugų (o jeigu prekės pasigamintos – joms pasigaminti įsigytų prekių ir paslaugų) ar jų dalies pirkimo (importo) PVM sumų, tai, nei nuo tokių prekių (paslaugų) suvartotų PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, nei nuo pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto ar atlikto nenuosavų pastatų (statinių) esminio pagerinimo bei perduodamo turtinio įnašo, pardavimo PVM neskaičiuojamas.

2. PVM mokėtojai savo noru gali nesinaudoti PVM atskaita. Tai gali būti tokie atvejai, kai PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, pirkimo (importo) PVM suma, tenkanti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai sudaro nežymią dalį, todėl jis, nenorėdamas daryti papildomų PVM atskaitos paskirstymo apskaičiavimų, savo iniciatyva gali visiškai nesinaudoti PVM atskaita ir deklaruoti tik pardavimo PVM (pavyzdžiui, bankai, kitos kredito įstaigos ir pan.), taip pat tie atvejai, kai PVM mokėtojas gaminasi ilgalaikį materialųjį turtą ir yra didelė tikimybė, kad tas turtas vėliau gali būti nebenaudojamas šio įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje. PVM mokėtojas turi teisę neatskaityti tik tam tikrų įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM.

 

IV. PVM atskaita mišrios veiklos atveju

Kai PVM mokėtojas vykdo vien tokią veiklą, kuriai pagal PVM įstatymo nuostatas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM gali būti atskaitomas, tai nekyla didelių PVM atskaitos problemų. Tačiau jeigu PVM mokėtojas vykdo ir kitą veiklą, kuriai įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM jis negali įtraukti į PVM atskaitą, kyla klausimas kaip teisingai mokėtojui atlikti PVM atskaitą?

 

30. Ar PVM mokėtojo įsigytų (importuotų) prekių bei paslaugų pirkimo (importo) PVM gali būti tiesiogiai priskirtas PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, nesuteikiančiai teisės į PVM atskaitą?

1. Taip, gali. Kai PVM mokėtojas vykdo ne tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą bet ir kitokią veiklą, pirmiausia visas pirkimo ir importo PVM skirstomas tiesiogiai, kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis, t. y. :

1.1. Prekių ir paslaugų, kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai (žr. leidinio 5 p.), pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100 procentų ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį "Atskaitomas pirkimo (importo) PVM". Tai gali Būti iš kitų PVM mokėtojų įsigytų prekių, skirtų parduoti su PVM, pirkimo (importo) PVM sumos, tokių prekių transportavimo paslaugų PVM sumos ir kitų pagal apskaitos duomenis tiesiogiai tenkančių PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai PVM prekių (paslaugų) pirkimo (importo) sumos.

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - prekiauja PVM apmokestinamais buitinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamas gamybinių patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2010 m. sausio mėnesį ši įmonė importavo buitinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 100 000 Lt ir sumokėjo į muitinės sąskaitą 21 000 Lt importo PVM. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti, t. y. ji gali į 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą importo PVM sumą – 21 000 Lt.

1.2. Prekių ir paslaugų, kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu nurodyta PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje, veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį ("Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM"), o į 35 laukelį visai netraukiama.

 

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – gauna PVM neapmokestinamų pajamų iš negyvenamųjų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos ir vykdo PVM apmokestinamas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonė su savo nuomininkais sudarytose sutartyse yra nustačiusi tik nuomos mokestį, kurį ir nurodo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Komunalinių paslaugų, tenkančių išnuomotam pastatui, perpardavimas arba patirtų išlaidų, susijusių su šio pastato eksploatavimu, kompensavimas sutartyje nenumatytas. Įmonės biuras įkurtas atskirame nuo nuomojamų patalpų pastate. Nuomojamose patalpose įrengti atskiri šilumos, elektros, vandens apskaitos prietaisai, priskirti atskiri telefonų numeriai. Įmonė gavusi iš elektros tinklų, šilumos tiekimo įmonės, telekomunikacijų įmonės ir kt. tiekėjų paslaugų suteikimo PVM sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, pagal apskaitos duomenis tiksliai gali nustatyti nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų pirkimo PVM sumas. Todėl tiesiogiai vien neapmokestinamai veiklai (nuomai) tenkančių eksploatavimo paslaugų pirkimo PVM sumų įmonė netraukia į PVM atskaitą ir tik į PVM deklaracijos 25 laukelį įrašo kaip pirkimo PVM.

Jeigu įmonė be iš nuomininko imamo nuomos mokesčio, jam "perparduotų" ir komunalines paslaugas, t. y. mokestį už šildymą, elektrą, vandenį ar telefono pokalbius, ir apskaičiuotų 21 proc. dydžio šių paslaugų pardavimo PVM, tai tuomet išnuomotų patalpų eksploatavimo išlaidoms tenkantis pirkimo PVM galėtų būti traukiamas į PVM atskaitą ir įrašomas į PVM deklaracijos 35 laukelį.

1.3. Prekių ir paslaugų, kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 ir 26 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM. Plačiau apie tai žiūrėti PVM įstatymo 62 straipsnio komentare.

 

31. Kaip teisingai atskaityti įsigytų prekių ir paslaugų, kurių negalima tiesiogiai priskirti nei PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM?

Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVM įstatymo 60 str. nurodytą kriterijų. Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių bei paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos.

 

32. PVM atskaitos procentais apskaičiavimo formulė, kai mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM paskirstomas pagal pajamų kriterijų?

1. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai pajamų kriterijus. Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę: per kalendorinius metus gautos (gautinos) pajamos iš vykdomos 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos padalijamos iš pajamų iš bet kokio prekių (paslaugų ) tiekimo per tą patį laikotarpį ir padauginama iš 100 proc. Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

 

33. Kokios pajamos, naudojamos pagal pajamų kriterijų atskaitomai PVM daliai (procentais) apskaičiuoti, priskiriamos prie "pajamų iš bet kokios veiklos"?

PVM įstatyme nurodyta "pajamų iš bet kokios veiklos" sąvoka neturi būti siejama su Pelno mokesčio įstatyme vartojama pajamų sąvoka. PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka apima gautą ar gautiną atlygį iš bet kokio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo ir kitas pajamas iš veiklos, pvz.: nario mokestį, gaunamas palūkanas, ir kitokios veiklos pajamas.

Pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka neapima PVM mokėtojo gautų dividendų ar kitų pajamų iš akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių turėjimo, gaunamų pajamų iš banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės turėjimo, gautos pagautės, pardavėjo gautų kompensacijų, skirtų atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu patirtoms išlaidoms padengti, ir kitų panašių gautų (gautinų) sumų, kurios nėra pajamos iš veiklos.

 

34. Ar pajamos iš veiklos, kuri nėra PVM objektas, turėtų būti traukiamos į PVM įstatymo 60 straipsnio pagrindu skaičiuojamos mišrios PVM atskaitos proporcijos vardiklį?

Pažymėtina, kad kai apmokestinamasis asmuo vykdo tik ekonominę PVM apmokestinamą veiklą ir neekonominę veiklą (kuri nėra PVM objektas), tai PVM tikslais nelaikoma, kad šis asmuo vykdo mišrią veiklą ir jam nėra prievolės įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM skirstyti proporcingai pagal PVM įstatymo 60 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, jeigu apmokestinamasis asmuo vykdo ekonominę PVM apmokestinamą ir PVM neapmokestinamą veiklą bei veiklą, kuri PVM tikslais nelaikoma ekonomine veikla (pvz., valstybės ar savivaldybių funkcijos ir panašiai), tai PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojant PVM atskaitos procentą, pajamos, gautos iš veiklos, kuri nėra ekonominė veikla, neturėtų būti įtraukiamos į pajamas iš bet kokios veiklos, reikalingas PVM atskaitos procento apskaičiavimui.

Tačiau pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau- ETT) praktiką (byla C-437/06), apmokestinamajam asmeniui teisė įtraukti į PVM atskaitą neekonominei veiklai tenkančių išlaidų pirkimo PVM gali atsirasti tik tada, jeigu šios išlaidos yra sudedamoji jo vykdomų PVM apmokestinamų pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, kainos dalis. Vadinasi, apmokestinamasis asmuo neekonominei veiklai vykdyti (pvz., valstybės funkcijų vykdymui ir pan.) skirtų išlaidų pirkimo PVM turėtų teisę atskaityti tik tuo atveju, jeigu vykdant šią veiklą gautos pajamos būtų skirtos šio asmens ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Todėl apmokestinamojo asmens patirtoms išlaidoms tenkantis pirkimo PVM negali būti atskaitomas tiek, kiek šios išlaidos yra susijusios su veikla, kuri atsižvelgiant į jos neekonominį pobūdį, nepatenka į Šeštosios direktyvos (šiuo metu taikomos Tarybos direktyvos 2006/112/EB) taikymo sritį.

Todėl vadovaujantis PVM įstatymo 58 str. 1 dalies bei 59 str. nuostatomis, tokią veiklą vykdantis apmokestinamasis asmuo turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių bei paslaugų tiesiogiai skirtų (kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) PVM apmokestinamų paslaugų teikimui, bei mišriai veiklai skirtų prekių bei paslaugų pirkimo PVM dalį, proporcingai tenkančią PVM apmokestinamų paslaugų teikimui. Be to, jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pagal apskaičiuotą PVM atskaitos procentą skirtų bendroms savo reikmėms įsigytų prekių bei paslaugų (pvz., ofiso patalpų nuomos, kanceliarinių prekių, komunalinių, ryšio paslaugų ir pan.) pirkimo PVM dalį.

Pavyzdys

Tarkime, asociacija X vykdo PVM apmokestinamą komercinę veiklą, kartu su partneriais vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuoją projektą, kurį vykdydama gautas iš paslaugų teikėjų įsigytas paslaugas, tame tarpe ir mokymo paslaugas, veikdama kaip neatsiskleidęs tarpininkas, perparduoda partneriams; be to iš savo narių gauna nario mokestį. Ar turi būti laikoma, kad asociacija vykdo mišrią veiklą ir, jeigu taip, tai ar apskaičiuojant PVM atskaitos procentą į pajamas iš bet kokios veiklos turi būti įtraukiamas gautas nario mokestis?

Dėl mišrios veiklos

1) Jeigu asociacija, vykdydama projektą savo partneriams parduoda (perparduoda) mokymo paslaugas, kurios savo esme priskiriamos prie profesinio mokymo paslaugų, tai šios paslaugos, vadovaujantis PVM įstatymo 22 str. 1 dalies nuostatomis, PVM neapmokestinamos.

2) Pagal PVM įstatymo 24 str. 1 dalies nuostatas PVM neapmokestinamos įsteigtų ir veikiančių narystės pagrindu pelno nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka juridinio asmens įstatuose (nuostatuose) nustatytus šio juridinio asmens tikslus, taip pat šių asmenų savo nariams tiekiamos prekės (kai šis prekių tiekimas yra susijęs su minėtų paslaugų teikimu), kai už šias prekes ir paslaugas, be nario mokamo nario mokesčio, negaunamas joks papildomas atlygis.

Vadovaujantis šiomis PVM įstatymo nuostatomis, jeigu asociacija savo nariams už gautą nario mokestį suteikia kokias nors konkrečias paslaugas, neimdama už šias paslaugas papildomo atlyginimo, tai tokios paslaugos PVM neapmokestinamos.

Tačiau, jeigu už gautą nario mokestį asociacijos nariams nesuteikiamos kokios nors konkrečios paslaugos, tai toks nario mokestis nėra PVM objektas, nes šiuo atveju nėra tenkinamos PVM įstatymo 3 straipsnyje nustatytos PVM objektui reikalingos sąlygos.

Vadinasi, jeigu asociacija, vykdydama komercinę veiklą, teikia PVM apmokestinamas paslaugas (tiekia PVM apmokestinamas prekes), be to teikia PVM neapmokestinamas profesinio mokymo paslaugas bei PVM neapmokestinamas paslaugas savo nariams (už mokamą nario mokestį), tai PVM mokesčio tikslais ji vykdo mišrią veiklą. Tokiu atveju mišrią veiklą vykdanti asociacija įsigytų prekių bei paslaugų PVM atskaitą turėtų paskirstyti PVM įstatymo 59 ir 60 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl PVM atskaitos procento apskaičiavimo

Mišrią veiklą vykdanti asociacija, apskaičiuodama PVM atskaitos procentą į pajamas iš bet kokios veiklos turėtų įtraukti gautą nario mokestį tuo atveju, jeigu, kaip nurodyta aukščiau, šio nario mokesčio sąskaita savo nariams yra teikiamos paslaugos, kurios pagal PVM įstatymo 24 straipsnio nuostatas yra neapmokestinamos PVM.

Tuo atveju, jeigu asociacijos gaunamas iš savo narių nario mokestis nėra PVM objektas, tai toks nario mokestis neturi įtakos PVM atskaitos procento apskaičiavimui. Tačiau tokiu atveju, vadovaujantis PVM įstatymo 59 straipsnio nuostatomis, asociacija neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą nario mokesčio sąskaita tų įsigytų prekių bei paslaugų, kurios yra tiesiogiai skirtos asociacijos, kaip pelno nesiekiančio asmens, veiklai, kuri nėra PVM objektas.

35. Į kokias pajamas, apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama?


35.1. Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais, PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į:

- gautų naudoto kilnojamojo ilgalaikio ir mažiau kaip 24 mėnesius įmonėje naudoto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo su PVM pajamų sumos neįtraukia nei į PVM atskaitos procento apskaičiavimo formulės skaitiklį, nei į vardiklį, t. y. nei į gautas (gautinas) pajamas iš vykdomos 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos, nei į visas gautas pajamas iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo;

- gautų ilgiau kaip 24 mėnesius naudoto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (laikytino jos ilgalaikiu materialiuoju turtu), ar kito ilgalaikio materialiojo turto (kurį pagal PVM įstatymo nuostatas turi teisę parduoti be PVM) pardavimo pajamų sumos be PVM neįtraukia į minėtos PVM atskaitos apskaičiavimo formulės vardiklį, t. y. neįtraukia į visas gautas pajamas iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo.

Pavyzdys

1 atvejis

PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą (teikiantis PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas paslaugas), per 2010 metus iš bet kokio prekių ir paslaugų teikimo (įskaitant naudoto ilgalaikio turto tiekimą) gavo 500000 Lt pajamų (be PVM); už suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas ( patiektas prekes) – 200000 Lt (be PVM). Iš bendros pajamų sumos 30000 Lt sudaro pajamos (be PVM), gautos 2010 m. spalio mėnesį pardavus 3 metus naudotą vilkiką, kuris įmonėje buvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas. Kadangi vilkikas yra kilnojamasis ilgalaikis turtas, tai jis buvo parduotas su PVM.

PVM atskaitos procentas apskaičiuojamas taip: (200000-30000)/(500000–30000)x100 proc. = 36 proc. Šis procentas turi būti įrašomas į PVM deklaracijos FR0600 28 laukelį ir pagal šį procentą PVM atskaita apskaičiuojama teikiant 2010 metų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas.

2 atvejis

Tarkime, kad 1 atveju nurodytas PVM mokėtojas pardavė ne naudotą vilkiką, o 5 metus naudotą administracinį pastatą už 100000 Lt. Kadangi praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai nuo šio pastato naudojimo pradžios (taip pat per šį laikotarpį nebuvo atliktas joks šio pastato esminis pagerinimas), tai šis nekilnojamas turtas PVM neapmokestinamas, ir PVM mokėtojas minėtą pastatą pardavė be PVM.

PVM atskaitos procentas apskaičiuojamas taip: 200000/(500000-100000)x100proc. =50 proc.

35.2. Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į gautas pajamas iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas nesiverčia tokios rūšies veikla. Tai reiškia, kad jei PVM mokėtojas gavo jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tai į pajamas iš tokių tiekimų, jeigu jie yra atsitiktinio pobūdžio, neatsižvelgiama apskaičiuojant PVM atskaitos procentą. Analogiškai, jei tomis pačiomis sąlygomis buvo gauta naujo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas apmokestinamas PVM, pardavimo pajamų, tai apskaičiuojant PVM atskaitos procentą šių pajamų suma neįtraukiama nei į gautas (gautinas) pajamas iš vykdomos 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos, nei į visas gautas (gautinas) pajamas iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo.

Pavyzdys

Įmonė, vykdanti mišrią veiklą, per kalendorinius metus gavo iš bet kokio prekių ir paslaugų teikimo (įskaitant nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą) 2 500 000 Lt pajamų (be PVM), tarp jų PVM apmokestinamų prekių (paslaugų) (įskaitant naujo nekilnojamojo turto tiekimą) 1 500 000 Lt pardavimo pajamų (be PVM). Bendroje atlygio sumoje 500 000 Lt sudaro pajamos (be PVM), gautos už parduotą žemės sklypą, kurį įmonė įsigijo ir perpardavė, tačiau įprastai jokios veiklos, susijusios su prekyba žeme, įmonė nevykdo.

PVM atskaitos procentas turi būti apskaičiuojamas taip: (1500000-500000)/(2500000-500000)x100 proc. = 50 proc.

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (byla C-77/01, C-306/94, C-174/08 ir kt.), siekiant užtikrinti PVM sistemos neutralumą apmokestinamojo asmens vykdomos PVM apmokestinamos veiklos atžvilgiu bei siekiant neiškraipyti apskaičiuojamos PVM atskaitos proporcijos nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai neįtraukiami apskaičiuojant minėtą proporciją, jeigu šie sandoriai yra atsitiktiniai ir nėra apmokestinamojo asmens įprasta veikla.

Tačiau minėti sandoriai PVM atskaitos proporcijos skaičiavimo tikslais neturėtų būti laikomi atsitiktiniais tuo atveju, jeigu tai yra tiesioginis, tęstinis ir būtinas įmonės vykdomos veiklos išplėtimas, arba jei šie sandoriai reikalauja žymaus PVM apmokestinamų prekių bei paslaugų panaudojimo.

Todėl, jeigu apmokestinamojo asmens vykdomi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai yra tęstinė veikla, kuri arba garantuoja sklandų pagrindinės veiklos vykdymą, arba pati yra viena iš pagrindinių šio asmens vykdomų ekonominių veiklų, tai šie sandoriai PVM atskaitos procento apskaičiavimo tikslais nelaikytini atsitiktiniais sandoriais. Tokiu atveju apskaičiuojant PVM atskaitos procentą, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių turi būti įtraukiamos į PVM atskaitos procento apskaičiavimo formulę: t. y., jeigu parduodamas nekilnojamasis turtas su PVM, tai šio turto pardavimo pajamos pridedamos tiek prie PVM apmokestinamų pajamų (formulės skaitiklis), tiek prie pajamų iš bet kokios veiklos (formulės vardiklis); jeigu nekilnojamasis turtas parduodamas be PVM, tai šio turto pardavimo pajamos pridedamos prie pajamų iš bet kokios veiklos (formulės vardiklis).

Pažymėtina, kad visais atvejais mišrią veiklą vykdantis apmokestinamasis asmuo įsigytų prekių bei paslaugų, įskaitant ir susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, pirkimo PVM visų pirma turi paskirstyti (kiek tai įmanoma pagal apskaitos duomenis) tiesiogiai savo vykdomai PVM apmokestinamai ir PVM neapmokestinamai veiklai, atsižvelgdamas į tai, kokiai tos prekės bei paslaugos skirtos naudoti. Tik tas pirkimo PVM, kurio pagal apskaitos duomenis neįmanoma tiesiogiai paskirstyti nei PVM apmokestinamai nei PVM neapmokestinamai veiklai, šioms dviem veiklos grupėm paskirstomas proporcingai pagal apskaičiuotą PVM atskaitos procentą.

 

35.3. Pajamas iš atsitiktinių PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytų PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į gautas pajamas iš PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytų PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo, jeigu sandoriai dėl šių paslaugų teikimo yra atsitiktiniai ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla. Tai gali būti vertybinių popierių pardavimo, paskolų teikimo, finansinių laidavimų ir garantijų teikimo sandoriai ir kiti PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo sandoriai. Tokių sandorių gautos pajamos gali sudaryti ir žymią pajamų sumą, lyginant su įmonės gautomis pajamomis iš kitų prekių (paslaugų) tiekimo, tačiau, jeigu tai yra atsitiktiniai sandoriai ir įmonė nesiverčia nuolat tokia veikla, tai, nepaisant dydžių, į iš tokių sandorių pajamas, neatsižvelgiama apskaičiuojant PVM atskaitos procentą.

Vadinasi, sprendžiant klausimą, ar apskaičiuojant PVM atskaitos procentą turi būti atsižvelgiama į apmokestinamojo asmens gautas pajamas finansinių sandorių (pvz., paskolų teikimo, iš vertybinių popierių pardavimo, valiutos pardavimo ir pan.) ar ne, visų pirma reikia nustatyti, ar šie sandoriai gali būti laikomi ekonomine veikla, ir antra, jeigu jie laikomi ekonomine veikla, ar jie PVM tikslais laikytini atsitiktiniais sandoriais.

Pagal PVM įstatymo 2 str. 6 dalies nuostatas ekonominė veikla, tai veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Ekonomine veikla nelaikoma darbo veikla bei valstybės ir savivaldybių veikla. Juridinių asmenų, kurie yra įsteigti ekonominės veiklos vykdymui, bet kokia veikla laikoma ekonomine veikla (išskyrus komentuojamo straipsnio dalyje išvardytas išimtis), neatsižvelgiant į veiklos mastą.

Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką (toliau- ETT) (bylos C-465/03; C-29/08, c-77/01, C-155/ 99 ir kt.) pats paprastas kitų vertybinių popierių įsigijimas, turėjimas ir pardavimas nėra ekonominė veikla Šeštosios direktyvos (šiuo metu galiojančios Tarybos direktyvos 2006/112/EB) prasme. Paprasčiausias kitų bendrovių akcijų įsigijimas nėra turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų, nes iš šio akcijų turėjimo gauti dividendai yra paprasčiausiai nuosavybės turėjimo rezultatas, o ne ekonominės veiklos, numatytos Šeštoje direktyvoje (šiuo metu galiojančioje Tarybos direktyvoje 2006/112/EB), padarinys. Todėl, jei tokia veikla savaime nėra ekonominė veikla minėtos direktyvos prasme, taip pat yra ir su šių akcijų pardavimu.

Tačiau, ETT yra pasisakęs, kad sandoriai dėl akcijų ar kitų vertybinių popierių patenka į PVM taikymo sritį, kai jie atliekami vykdant komercinę vertybinių popierių prekybą. T. y. sandoriai su vertybiniais popieriais gali būti ekonominės veiklos sandoriai. ETT yra nusprendęs, kad šioje nuostatoje numatyti sandoriai yra tokie, kuriais gaunamos nuolatinės pajamos iš veiklos, peraugančios paprastą vertybinių popierių įsigijimą ir pardavimą, tokios kaip komercinės vertybinių popierių prekybos sandoriai (byla C-155/99 (sprendimo 59 punktas) ir kt.).

Kartu su tuo ETT savo sprendime C-77/01 byloje Empresa de Desenvolvimento Mineeiro SGPS SA (EDM) prieš Fazenda Public yra pareiškęs, kad skaičiuojant PVM atskaitos procentą finansiniai sandoriai turi būti laikomi atsitiktiniais tiek, kiek jie apima tik labai ribotą apmokestinamų PVM prekių bei paslaugų naudojimą ir tas faktas, jog iš finansinių sandorių gaunamos pajamos yra didesnės už pagrindinės veiklos pajamas nėra pakankamas, kad neleistų jų klasifikuoti kaip atsitiktinių sandorių.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, kai apmokestinamojo asmens vykdoma veikla, susijusi su pvz., vertybinių popierių pirkimu-pardavimu, lyginant su kita jo vykdoma ekonomine veikla, apima tiek labai nežymias darbo laiko sąnaudas, ribotą įsigytų prekių ir paslaugų bei turto naudojimą, o pajamos, gaunamos iš vertybinių popierių pardavimo, sudaro gana ženklias sumas, tai įtraukus šias pajamas į PVM atskaitos proporcijos apskaičiavimą (į pajamas iš bet kokios veiklos), ši proporcija taptų labai iškreipta ir mišrią veiklą vykdantis apmokestinamasis asmuo praktiškai visiškai negalėtų pasinaudoti PVM atskaita. tokiu atveju sandoriai, susiję su vertybinių popierių pirkimu-pardavimu, PVM atskaitos tikslais laikytini atsitiktiniais sandoriais ir dėl to, vadovaujantis PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pajamos iš vertybinių popierių pardavimo neturi būti traukiamos į PVM atskaitos proporcijos apskaičiavimą (į šios proporcijos vardiklyje nurodomas pajamas iš bet kokios veiklos).

Pavyzdys

PVM mokėtojas, vykdantis mišrią PVM apmokestinamą ir neapmokestinamą veiklą iš bet kokio prekių ir paslaugų teikimo per metus gavo 350000 Lt pajamų (be PVM), tarp jų už suteiktas PVM apmokestinamas (prekes) paslaugas 90000 Lt pajamų (be PVM). PVM mokėtojas pardavė turėtas dukterinės įmonės akcijas ir gavo 100000 Lt PVM neapmokestinamų pajamų. PVM atskaitos procentas apskaičiuojamas taip: 90000/(350000-100000)x100proc.=36 proc.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vertybinių popierių pardavimas PVM atskaitos procento apskaičiavimo tikslais nelaikomas atsitiktiniais sandoriais tai skaičiuojant PVM atskaitos proporciją ir į pajamas iš bet kokios veiklos įtraukiamos pajamos iš vertybinių popierių pardavimo, tai šiomis vertybinių popierių pardavimo pajamomis laikomas visas apmokestinamojo asmens gautas (gautinas) atlygis iš vertybių popierių pardavimo, o ne teigiamas skirtumas tarp vertybinių popierių pardavimo ir pirkimo kainų (t. y. marža).

 

36. Kokiu būdu apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais) taikant pajamų kriterijų, pridedamos gautos subsidijos (dotacijos)?

1. PVM mokėtojai, vykdantys ne tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie iš bet kokios veiklos gautų pajamų prideda gautų ir panaudotų subsidijų sumą. Subsidijų ar dotacijų sumų pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju tvarka ir atvejai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-107 "Dėl subsidijų ar dotacijų sumos pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju taisyklių ir atvejų patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 51-1704, toliau – Tvarka). Pagal šią Tvarką, subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21 – ajame verslo apskaitos standarte "Dotacijos ir subsidijos", patvirtintame Viešosios įstaigos Lietuvos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 "Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo " (Žin., 2004, Nr. 20- 616). Tvarkoje nurodyta:

1.1. Prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos nepridedamos

- subsidijos, kurios remiantis PVM įstatymo 15 str. 5 dalimi įtraukiamos į apmokestinamąją vertę;

- subsidijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su veikla, nurodyta PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje;

- subsidijos, kurios gaunamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ir (arba) techninės pagalbos programas ir projektus. (Technine pagalba laikoma negrąžintina parama, kurią Lietuvos Respublikai teikia užsienio valstybės ir tarptautinės organizacijos, pasirašydamos sutartis su valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis ir finansuodamos mokymo, pažangios patirties perdavimo, gyvenimo bei verslo sąlygų gerinimo, infrastruktūros ir kitus projektus bei programas, kurių tikslas skatinti šalies ekonominę ir socialinę plėtrą).

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdanti mišrią veiklą, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį 2010 metais gavo 400000 Lt lėšų (subsidiją). 2010 m. sausio – gruodžio mėn. iš subsidijos lėšų buvo įsigyta prekių (paslaugų) už 200000 Lt. Apskaičiuojant pagal faktinius 2010 metų duomenis 2010 metų pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie gautų pajamų nepridedama 200000 Lt gautos ir 2010 metais panaudotos pagal tarptautinę sutartį gautos subsidijos suma.

1.2. Kai praėjusiais kalendoriniais metais buvo gauta ir panaudota subsidija ar dotacija nurodytam PVM įstatymo 66 straipsnyje ilgalaikiam turtui, įsigyti, tai prie PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos (išskyrus patį PVM) pagal praėjusių metų faktinius duomenis turi būti pridedama visa praėjusiais kalendoriniais metais gautos ir tokiam ilgalaikiam turtui (kurio teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas trumpesnis kaip 5 metų (įsigyto nuo 2004-05-01 – trumpesnis kaip 4 metų) nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis) įsigyti panaudotos subsidijos ar dotacijos suma.

Pavyzdys

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdanti mišrią veiklą, 2010 metais gavo iš valstybės biudžeto 300000 Lt dydžio subsidiją ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti. 2010 metais iš šių lėšų už visus 300000 Lt buvo įsigyti kompiuteriai (kurių nusidėvėjimo normatyvas pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį – 3 metai). Šiuo atveju apskaičiuojant pagal faktinius 2010 metų duomenis 2010 metų pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie gautų pajamų iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) turi būti pridedama visa 300000 Lt valstybės biudžeto subsidijos suma, panaudota kompiuteriams įsigyti.

1.3. Kai praėjusiais kalendoriniais metais buvo gauta ir panaudota subsidija ar dotacija prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai tokios subsidijos ar dotacijos suma turi būti pridedama prie tų kalendorinių metų faktinių pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos, kuriais tokia subsidija ar dotacija finansinėje apskaitoje pripažįstama pajamomis.

 

37. Kokį kitą kriterijų mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto atskaitomos pirkimo (importo) PVM sumos apskaičiavimui gali pasirinkti PVM mokėtojas?

1. Kai PVM mokėtojas, savo mišriai veiklai (PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai ir kitai) vykdyti naudoja ilgalaikį materialųjį turtą, o PVM įstatymo 60 str. 1 dalyje nurodytas pirkimo (importo) PVM paskirstymo pajamų kriterijus neatspindi realaus šio turto panaudojimo, t. y. pagal realų šio turto panaudojimo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti dalį jam priklausytų žymiai didesnė pirkimo (importo) PVM atskaita, jis gali kreiptis į vietos mokesčių administratorių ir prašyti suteikti jam teisę taikyti kitokį pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto nuoma, kuri pagal PVM įstatymo nuostatas PVM neapmokestinama, naudoto nekilnojamojo turto pardavimu, atskirų įrengimų, naudojamų tiek PVM apmokestinamai, tiek neapmokestinami veiklai vykdyti, naudojimu ir pan.

2. PVM mokėtojas turi mokesčių administratoriui pateikti prašymą, ir jame nurodyti, kokį PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijų jis norėtų taikyti konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui ir kodėl. Kartu su prašymu turi pateikti savo siūlomo PVM atskaitos procento apskaičiavimą. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM mokėtojo prašomas PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijus yra jam palankesnis, teisingiau atspindi realų ilgalaikio turto panaudojimą mišrioje veikloje, bei įsitikinęs, kad prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės, suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo kriterijų. kriterijus, pagal kurį buvo paskirstytas ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo arba importo PVM vėliau negali būti keičiamas.

Pavyzdys

PVM mokėtojas įsigijo pastatą, kurio dalį sudaro butai, o dalį – komercinės patalpos. Butų nuoma gyventojams – PVM neapmokestinama, o nuo PVM mokėtojams nuomojamų komercinių patalpų PVM mokėtojas nutarė skaičiuoti PVM. Taigi PVM mokėtojo veikla mišri, o ir pastatas įsigytas mišriai veiklai. Paties pastato ir jo eksploatacijai įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM atskaitos skirstymas pagal pajamų kriterijų (gautų pajamų už nuomą iš PVM mokėtojų pajamų santykio su visomis gautomis pajamomis už nuomą) gali neatitikti realaus šio pastato panaudojimo PVM apmokestinamai ir neapmokestinamai veiklai. Pastato panaudojimą PVM apmokestinamai ir neapmokestinamai veiklai pakankamai tiksliai galima nustatyti pagal gyvenamųjų patalpų ploto ir komercinių patalpų ploto santykį, todėl PVM mokėtojas, pageidaujantis tokį kriterijų naudoti vietoj pajamų kriterijaus, gali kreiptis su prašymu taikyti kitą PVM atskaitos paskirstymo kriterijų, t. y. skaičiuoti PVM atskaitą pagal procentą, apskaičiuotą kaip gyvenamųjų patalpų ploto, už kurio nuomą skaičiuojamas PVM, ir viso išnuomoto ilgalaikio turto ploto santykį. Kartu su prašymu pateikė PVM atskaitos procento apskaičiavimą pagal pajamų kriterijų ir pagal ploto kriterijų. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktus apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM atskaitos procentas, apskaičiuotas pagal pajamų kriterijų, žymiai skiriasi (PVM mokėtojo nenaudai) nuo procento, apskaičiuoto pagal ploto kriterijų (yra PVM mokėtojui parankesnis), leidžia PVM mokėtojui ilgalaikio turto PVM atskaitą skaičiuoti pagal procentą, apskaičiuotą, taikant ploto kriterijų (pritaikyto šiam ilgalaikiam turtui kriterijaus mokesčio mokėtojas pakeisti nebegalės).

 

38. Kokiu būdu paskirstomas įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų, susijusių su mišriai veiklai naudojamu konkrečiu ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimu, pirkimo (importo) PVM ?

1. Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo arba importo PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVM įstatymo 60 str. 1 dalyje nurodytas pajamų kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių bei paslaugų, skirtų minėtam ilgalaikio turto vienetui, pirkimo (importo) PVM sumas.

Pavyzdys

PVM mokėtojas 2010 m. spalio mėnesį ekonominei veiklai vykdyti (nuomai) už 3000000 Lt įsigijo naują pastatą, pirkimo PVM suma nuo jo kainos sudarė 630 000 Lt Dalį šio pastato (1500 kv. m) sudaro butai, o dalį (4500 kv. m) – komercinės patalpos. Butų nuoma gyventojams – PVM neapmokestinama, o už PVM mokėtojams nuomojamas komercines patalpas PVM mokėtojas nutarė skaičiuoti mokestį. PVM mokėtojas kreipėsi į vietos mokesčių administratorių ir paprašė leisti jam šio pastato pirkimo PVM paskirstyti ne pagal pajamų kriterijų, o pagal pastato ploto kriterijų. Buvo pateiktas apskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad PVM atskaitos dalis sudaro 75 proc.[4500/(1500+4500)x100]. Mokesčių administratorius suteikė teisę PVM mokėtojui taikyti apskaičiavime nurodytą PVM atskaitos procentą. Taikydamas šį procentą, PVM mokėtojas įtraukė į PVM atskaitą 472 500 Lt PVM ir nurodė šią PVM sumą 2010 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos FR0600 formos 35 laukelyje.

Pavyzdžiui, 2010 m. lapkričio mėnesį PVM mokėtojas iš kitų PVM mokėtojų gavo suteiktų paslaugų ir patiektų prekių, skirtų šio pastato eksploatavimui, apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytos tokios sumos: už patiektą šiluminę energiją – 15000 Lt ir 3150 Lt PVM; už elektros energiją – 20000 Lt ir 4200 Lt PVM; už kitas komunalines paslaugas ir šalto vandens tiekimą – 5000 Lt ir 1050 Lt PVM. Iš viso gauta paslaugų už 40000 Lt ir 8400 Lt PVM. Šių paslaugų (prekių) pirkimo PVM paskirstomas pagal tą patį kriterijų, kaip ir pastato, todėl įmonė lapkričio mėnesį turi teisę įtraukti į PVM atskaitą 6300 Lt (8400x75 proc.) minėtų paslaugų (prekių) pirkimo PVM sumą ir šią sumą turi įrašyti į lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

2. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM yra paskirstytas pagal „pajamų” kriterijų, tai su šio ilgalaikio materialiojo turto naudojimu susijusių prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM taip pat skirstomas pagal šį kriterijų.

 

39. Kokius nurodymus dėl mišriai veiklai įsigytų prekių ir paslaugų atskaitomos pirkimo (importo) PVM sumos apskaičiavimo gali duoti PVM mokėtojui vietos mokesčių administratorius?

1. Galimi atvejai, kai pajamų kriterijaus taikymas, skirstant visų mišriai veiklai naudojamų prekių ar paslaugų pirkimo ir importo PVM sumas, suteiks PVM mokėtojui nepagrįstą PVM atskaitą, lyginant su faktiniu tų prekių panaudojimu PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai. Todėl Lietuvos respublikos finansų ministro 2002 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 356 yra patvirtinti Atvejai, kai vietos mokesčio administratorius turi teisę nurodyti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojui, kokį paskirstymo kriterijų naudoti apskaičiuojant atskaitomą PVM sumą ir šių nuostatų taikymo tvarka (Žin., 2002, nr. 110 – 4880, toliau - Atvejai). Pagal šį dokumentą vietos mokesčio administratorius turi teisę PVM mokėtojui nurodyti, kokį paskirstymo kriterijų naudoti nustatant konkrečių įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), tenkančią PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai.

2. Atvejuose nustatyta, kad kai įsigytas (išsinuomotas) nekilnojamasis turtas naudojamas tiek PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje, tiek kitoje veikloje, vietos mokesčių administratorius turi teisę nurodyti PVM mokėtojui to turto pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų (apskaičiuojant atskaitomą PVM sumą) nustatyti pagal faktinį šio turto ploto naudojimą PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai. Toks nurodymas turi būti duodamas, jeigu PVM įstatymo 60 str. 1 dalyje nurodytu būdu apskaičiuota atskaitoma PVM suma PVM mokėtojo naudai gerokai skiriasi nuo atskaitomos PVM sumos, kuri būtų apskaičiuota naudojant šiame punkte nustatytą paskirstymo kriterijų.

3. Jeigu vietos mokesčių administratoriaus nuomone, PVM mokėtojo, vykdančio ne tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, naudojamas įsigytų ir (arba) importuotų prekių arba paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstymo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai kriterijus neatitinka realaus tų prekių ir (arba) paslaugų panaudojimo PVM mokėtojo veikloje, tai vietos mokesčių administratorius turi teisę šiam PVM mokėtojui nurodyti taikyti paskirstymo kriterijų, kuris realiai atspindi šių prekių ir (arba) paslaugų naudojimo proporcijas.

4. Vietos mokesčių administratorius, norėdamas nurodyti PVM mokėtojui taikyti kitą pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstymo kriterijų nei PVM mokėtojas taiko, privalo jam siųsti raštišką nurodymą su jo taikymo argumentais. Vietos mokesčių administratoriaus nurodytas paskirstymo kriterijus privalo būti taikomas PVM įstatymo nustatyta tvarka tikslinant PVM atskaitą nuo tų kalendorinių metų, kuriais tas nurodymas buvo gautas.

 

40. Kokiais rodikliais remiantis apskaičiuojamas vykdančio mišrią veiklą PVM mokėtojo PVM atskaitos procentas?

1. Apskaičiuojant pirkimo (importo) PVM atskaitos dalį (procentais), proporcingai tenkančią PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nustatytai veiklai vykdyti (toliau – PVM atskaitos procentas) pagal pajamų kriterijų remiamasi praėjusių kalendorinių metų rodikliais, o jeigu jų nėra, – tai PVM mokėtojo prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais. Tai reiškia, kad PVM atskaitos procentas, pagal kurį visus einamuosius kalendorinius metus PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą, turi teisę paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM, nustatomas praėjusių kalendorinių metų įmonės pajamas (išskyrus patį PVM) iš PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos, dalijant iš praėjusių kalendorinių metų pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokio prekių ir paslaugų tiekimo:

1.1. Apskaičiuojant PVM atskaitos procentą turi būti atsižvelgiama ir į PVM mokėtojo pajamas (išskyrus patį PVM) iš už šalies teritorijos ribų patiektas prekes (suteiktas paslaugas), kurių pirkimo (importo) PVM atskaitomas. Už Lietuvos teritorijos ribų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė nurodoma mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelyje ir, skaičiuojant PVM atskaitos procentą, turi atsispindėti tiek formulės skaitiklyje, t.y. pajamų (išskyrus patį PVM) iš vykdomos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytos veiklos sumoje, tiek formulės vardiklyje, t. y. pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo sumoje.

1.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskaičiuojant PVM atskaitos procentą, turi būti imamos pajamos (išskyrus patį PVM) iš bet kokio prekių ir paslaugų tiekimo, įskaitant ir tuos prekių (paslaugų) tiekimus, kurių pajamos, kaip neturinčios įtakos mokestinio laikotarpio mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimui, nebuvo deklaruotos mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, pvz., gautos už PVM neapmokestinamų prekių ir paslaugų (išskyrus draudimo ir finansinius), tiekimus, įvykdytus už Lietuvos teritorijos ribų, kurie nėra PVM objektas, bet, pagal PVM įstatymo nuostatas, nesuteikia teisės į PVM atskaitą, ir pan.

2. Jeigu nėra praėjusių kalendorinių metų rodiklių, reikalingų PVM atskaitos procentui apskaičiuoti, tai, PVM mokėtojas minėtą PVM atskaitos dalį (procentais) gali apskaičiuoti remdamasis prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais, suderintais su vietos mokesčių administratoriumi. naudojamų prognozuojamų rodiklių suderinimo tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VA-19 patvirtintos Prekių (paslaugų) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčio dalies, proporcingai tenkančios pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, suderinimo su vietos mokesčių administratoriumi taisyklės (Žin., 2004, nr. 32-1042). PVM mokėtojas, pateikęs vietos mokesčių administratoriui prašymą leisti taikyti PVM atskaitos procentą, apskaičiuotą pagal prognozuojamus einamųjų metų rodiklius, tokį procentą gali taikyti tik gavęs iš vietos mokesčių administratoriaus sprendimą.

3. Apskaičiuotą pagal praėjusių kalendorinių metų faktinius (arba prognozuojamus einamųjų metų) duomenis PVM atskaitos procentą PVM mokėtojas turi taikyti visus einamuosius metus, apskaičiuodamas mokestinio laikotarpio PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai tenkančią pirkimo (importo) PVM sumą. Pasibaigus kalendoriniams metams, PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai tenkanti pirkimo ir (arba) importo PVM dalis turi būti perskaičiuojama atsižvelgiant į faktinius tų kalendorinių metų rodiklius ir PVM atskaita turi būti patikslinama pagal PVM įstatymo VIII skyriaus nuostatas. (žiūrėti PVM įstatymo VIII skyriaus 65-70 straipsnių komentarą). Atskaitomos pirkimo ir (arba) importo PVM dalies perskaičiavimas atliekamas metinėje PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikiama PVM įstatymo 87 straipsnyje nurodytu terminu (iki kitų kalendorinių metų spalio 1 dienos).

Pavyzdys

2010 metais įsisteigusi įmonė, PVM mokėtoja, pradėjo vykdyti mišrią veiklą: teikti PVM neapmokestinamas nekilnojamojo turto nuomos paslaugas ir vykdyti PVM apmokestinamų prekių tiekimą.

Kadangi įmonė yra naujai įsisteigusi, tai ji neturi 2009 metų faktinių rodiklių, pagal kuriuos galėtų apskaičiuoti 2010 metais taikytiną įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM atskaitos dalį (procentais), proporcingai tenkančią įmonės vykdomai PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai. Todėl ši įmonė kreipėsi į vietos mokesčių administratorių su prašymu leisti jai 2010 metais taikyti PVM atskaitos procentą pagal 2010 metų prognozuojamus rodiklius. Savo prašyme ši įmonė nurodė, kad:

- einamaisiais kalendoriniais metais numato vykdyti PVM neapmokestinamą nekilnojamojo turto nuomą;

- 2010 metais numato iš PVM apmokestinamos veiklos gauti 150000 Lt pajamų (išskyrus patį PVM), o iš bet kokios veiklos –500000 Lt pajamų (išskyrus patį PVM);

- PVM atskaitos dalis sudaro 30 proc. (150000/500000x100).

AVMI, gavusi tą prašymą ir išnagrinėjusi jį, priėmė sprendimą, kad įmonės apskaičiuotas PVM atskaitos procentas laikomas suderintas su AVMI. Todėl įmonė, gavusi šį sprendimą turi teisę 2010 metais mišriai veiklai vykdyti įsigytų prekių ir paslaugų 30 proc. pirkimo (importo) PVM dalį įtraukti į PVM atskaitą.

 

41. Kaip turi būti apvalinamas apskaičiuotas PVM atskaitos procentas?

Kadangi pirkimo ir (arba) importo PVM dalis (procentais), kuri gali būti atskaitoma, turi būti išreikšta sveikuoju skaičiumi, todėl apskaičiuota PVM atskaitos dalis procentais turi būti suapvalinta iki sveikų skaičių.

Tarybos Direktyvos 112/EB 175 straipsnyje yra nustatyta, kad: "atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama kasmet, nustatoma procentais ir suapvalinama iki kito sveiko skaičiaus". Atsižvelgiant į šias nuostatas ir į Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje C-488/07 suformuotus principus, apskaičiuota ir nustatyta procentais atskaitoma proporcinga pirkimo (importo) PVM dalis turi būti apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus (pvz., 25,2 procentų laikomi 26 procentais).

 

42. Kokiais atvejais, mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti visą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM?

1. Kai mišrią veiklą vykdančio PVM mokėtojo apskaičiuota proporciniu būdu atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalis, tenkanti PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, sudaro ne mažiau 95 proc. visos skirstomosios pirkimo (importo) PVM sumos, visa veikla laikoma PVM apmokestinama, ir galima atskaityti visą pirkimo (importo) PVM sumą, kurios nebuvo galima tiesiogiai priskirti nei PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje, nei PVM neapmokestinamai veiklai. Tokiu atveju PVM deklaracijos FR0600 formos 28 laukelyje turi būti įrašoma "100%".

Pavyzdys

Įmonės, teikiančios PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas paslaugas, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nepriskirtinų tiesiogiai nei PVM apmokestinamai, nei neapmokestinamai veiklai, per mokesčio laikotarpį sudarė 5 000 Lt .

Tarkime, kad įmonės pagal prognozuojamus 2010 metų rodiklius gautų pajamų (iš viso – 1 mln. litų) struktūra tokia: 960 000 Lt – iš PVM apmokestinamų paslaugų teikimo, 40000 Lt – iš PVM neapmokestinamų paslaugų teikimo. PVM atskaitos dalis - 96 proc.[960000/(960000+40000)].

Išvada: įmonė gali atskaityti 100 procentų mišriai veiklai vykdyti įsigytų prekių pirkimo (importo) PVM, t.y. 5 000 Lt skirstomo pirkimo PVM (PVM įstatymo 60 str. 6 dalis). Į PVM deklaracijos FR0600 formos 28 laukelį turi būti įrašoma 100 proc., o į 35 laukelį – 5000 Lt.

V. Fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto ilgalaikio turto bei kitų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM atskaitOS Specialios nuostatos


43. Ar gali fizinis asmuo, PVM mokėtojas, į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių (paslaugų), skirtų PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai jo veiklai vykdyti pirkimo (importo) PVM?

Taip, gali. Pagal PVM įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatas, fizinis asmuo, PVM mokėtojas, kaip ir bet kuris PVM mokėtojas, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti pirkimo (importo) PVM įsigytų (importuojamų) prekių ir (arba) paslaugų, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti to fizinio asmens:

- PVM apmokestinamų prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo veikloje;

- prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo už Lietuvos teritorijos ribų veikloje tuo atveju, kai toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) būtų apmokestinamas, jeigu vyktų Lietuvoje.

Tai reiškia, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, iš kitų PVM mokėtojų įsigijo ar importavo prekių, skirtų perparduoti su PVM, taip pat įsigijo prekių ir paslaugų, skirtų kitoms PVM apmokestinamoms prekėms gaminti arba PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, tai jis turi teisę įsigytų (importuotų) prekių ir paslaugų pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

Pavyzdys

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigijęs baldų gamybos verslo liudijimą, per mokestinį laikotarpį įsigijo už 5000 Lt ir 1050 Lt PVM baldų gamybai skirtų medžiagų. Per tą patį mokestinį laikotarpį šis fizinis asmuo pardavė baldų už 15000 Lt ir apskaičiavo 3150 Lt pardavimo PVM. Šiuo atveju fizinis asmuo turi mokėti į biudžetą 2100 Lt PVM (3150-1050).

Į mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos jis turi įrašyti: į 11 laukelį – 15000 Lt, į 29laukelį – 3150 Lt, į 25 ir 35 laukelius – 1050 Lt, į 36 laukelį – 2100 Lt.

 

44. Kokios yra nustatytos fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM atskaitos ypatybės?

Fizinio asmens, PVM mokėtojo, ilgalaikis turtas, kuris yra jo nuosavybė, neišvengiamai gali būti panaudotas tiek jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek jo vykdomai ekonominei veiklai, nes tas fizinis asmuo ne visada veikia kaip "apmokestinamasis asmuo". Kadangi tik ekonominei veiklai priskirto ilgalaikio materialiojo turto dalies bei su jos eksploatavimu susijusių prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM gali būti atskaitomas PVM įstatymo 58 –60 straipsnių nustatyta tvarka, todėl, fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigijęs ilgalaikį turtą visų pirma būtina atskirti to turto dalies naudojimą privatiems poreikiams, t. y. iš viso ne ekonominei veiklai

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2004, Nr. 53 – 1823) patvirtinta Pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, kuri gali būti įtraukta į PVM atskaitą, už fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigytą arba importuotą ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat su šiuo turtu susijusias kitas prekes ir (arba) paslaugas, kur išvardintas fizinio asmens PVM mokėtojo įsigytas (importuotas) ilgalaikis materialusis turtas, kurio pirkimo (importo PVM gali būti atskaitomas, bei nurodyta šio turto ir su juo susijusių kitų prekių ir (arba) paslaugų maksimali atskaitoma pirkimo ir (arba) PVM dalis (procentais) (toliau- Sąrašas). Sąraše išvardytos tokios ilgalaikio materialaus turto rūšys, kurias fizinis asmuo gali priskirti ekonominei veiklai, kaip: gyvenamasis pastatas, butas, pastatas ar kitas statinys; mašinos ir įrengimai; minkštas inventorius (patalynė ir kt.), ūkinis inventorius (garso ir vaizdo aparatūra, kopijavimo aparatai, mikrobangų krosnelės ir kt.), baldai; kompiuterinė technika; krovininiai automobiliai, autobusai, laivai, lėktuvai, priekabos ir puspriekabės; traktoriai, savaeigės ir žemės ūkio mašinos; daugiamečiai sodiniai; lengvieji automobiliai, kurių atskaita remiantis PVM įstatymo 62 straipsniu, nėra apribota; mobiliojo ryšio priemonės ir kitas ilgalaikis materialus turtas. Jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą naudoja tik ekonominei veiklai vykdyti, tai maksimali atskaitoma šio turto pirkimo (importo) dalis yra 100 procentų (100 proc. pirkimo PVM gali būti atskaitytas jei įsigytas ilgalaikis turtas naudojamas tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti).

Kitais atvejais ekonominei veiklai vykdyti priskirto įsigyto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo arba importo PVM dalis, kuri gali būti įtraukiama į PVM atskaitą negali viršyti minėtame Sąraše nustatyto dydžio.

 

45. Kokiais atvejais fizinio asmens, PVM mokėtojo, ir kokio įsigyto ilgalaikio materialiojo turto jokia pirkimo (importo) PVM dalis negali būti atskaitoma?

Tokio ilgalaikio turto, kaip gyvenamojo namo ar buto, kuriame fizinis asmuo ir gyvena, ir vykdo ekonominę veiklą, jokia pirkimo PVM dalis negali būti atskaityta. Tik tuo atveju, jeigu gyvenamasis pastatas, butas, namas ar kitas statinys yra skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti (pavyzdžiui, nuomoti, įrengtas biuras, ūkinis pastatas, kuriame laikomi ekonominei veiklai vykdyti skirti gyvuliai ir pan.) jo pirkimo PVM suma (iki 100 proc.) gali būti traukiama į PVM atskaitą. Be to, fizinis asmuo, PVM mokėtojas, kaip ir bet kuris kitas PVM mokėtojas, neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti PVM įstatymo 62 str. 3 dalyje nurodytais atvejais, įsigyto lengvojo automobilio, skirto savo, kaip PVM mokėtojo, reikmėms.

 

46. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimui, pirkimo PVM?

Minėtame Finansų ministro įsakyme nustatyta, kad fizinio asmens įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su Sąraše nurodytu ilgalaikiu materialiuoju turtu (išskyrus gyvenamąjį pastatą, butą ar kitą statinį, lengvąjį automobilį), atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalis negali viršyti paties atitinkamo ilgalaikio turto atskaitomos pirkimo PVM dalies. Tai reiškia, kad, jeigu, pavyzdžiui, Sąraše nustatyta, kad krovininių automobilių, naudojamų ne vien ekonominei veiklai vykdyti, maksimali atskaitoma pirkimo (importo) PVM sumos dalis yra 90 proc., tai ir degalų, sunaudotų šiems krovininiams automobiliams maksimali atskaitoma pirkimo PVM dalis negali būti didesnė, kaip 90 proc.

Pavyzdys

Ūkininkas, PVM mokėtojas, už 250 000 Lt įsigijo traktorių, kurio pirkimo PVM sudarė 52500 Lt. Kadangi traktorius bus naudojamas tiek ūkininko ekonominei veiklai (kuri yra PVM apmokestinama) vykdyti, tiek asmeniniam ūkiui apdirbti, tai ūkininkas deklaravo, kad traktorius ekonominei veiklai (kuri PVM apmokestinama) vykdyti bus naudojamas 80 proc. Todėl ūkininkas į atskaitą turi teisę įtraukti 42000 (52500x80 proc.) pirkimo PVM sumos ir šią PVM sumą deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 formos 35 laukelyje.

Ūkininkas šiam traktoriui įsigijo degalų už 2000 Lt, kurių pirkimo PVM sudaro 420 Lt, atsarginių dalių už 3000 Lt, pirkimo PVM sudaro 630 Lt. Taigi ūkininkas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti 80 proc. degalų ir atsarginių dalių pirkimo PVM sumos, t. y. 840 Lt [(420+630 x80 proc.] ir šią PVM sumą įrašyti į PVM deklaracijos 35 laukelį.

47. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su gyvenamojo namo, buto, kito pastato ar statinio eksploatavimu, pirkimo PVM?

Su gyvenamuoju namu, butu, kitu pastatu ar statiniu susijusių prekių ir paslaugų pirkimo arba importo PVM maksimali dalis, kuri gali būti traukiama į PVM atskaitą, yra 100 proc., jei gyvenamasis namas, butas ar kitas statinys skirtas tik ekonominei veiklai vykdyti, kitais atvejais – 50 procentų.

Pavyzdys

1 atvejis

Notaras, PVM mokėtojas, įsigytą biurą (kontorą), kuriame vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą (gyvena visai kitoje vietoje), 100 proc. priskyrė ekonominei veiklai vykdyti. Todėl šiuo atveju notaras gali atskaityti ne tik paties biuro (kontoros) pirkimo PVM sumą, bet ir įsigytų paslaugų (prekių), skirtų šiam biurui išlaikyti (pvz., šildymo, elektros energijos, kitų komunalinių paslaugų), bei biuro (kontoros) remonto darbų pirkimo PVM sumą (100 proc.).

2 atvejis

Notaras pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame jis pats gyvena ir yra įsirengęs biurą, kuriame vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą. Kadangi gyvenamasis namas nėra skirtas vien ekonominei veiklai vykdyti, tai paties namo pirkimo PVM notaras negali įtraukti į PVM atskaitą, o įsigytų namo išlaikymo paslaugų (šildymo, elektros energijos, kitų komunalinių paslaugų) iki 50 proc. (atsižvelgiant į faktinį naudojimą veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą) pirkimo PVM jis gali įtraukti į PVM atskaitą.

48. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su lengvojo automobilio eksploatavimu, pirkimo PVM?

PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne daugiau kaip 50 proc. su lengvuoju automobiliu susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo arba importo PVM. Tai reiškia, kad, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, yra įsigijęs lengvąjį automobilį, kurio pirkimo (importo) PVM atskaityti pagal PVM įstatymo 62 str. 2 d. 3 punktą negali, ir šį automobilį naudoja savo ekonominėje veikloje, tai jis gali į PVM atskaitą įtraukti ne daugiau kaip 50 proc. (atsižvelgiant į deklaruojamą faktinį naudojimą veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą) prekių ir paslaugų, skirtų šio automobilio eksploatavimui (degalų, atsarginių dalių ir kt.) ar remontui, pirkimo (importo) PVM sumos.

 

49. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto inventoriaus, mobiliųjų telefonų ir telekomunikacinių paslaugų pirkimo PVM?

Fizinio asmens, PVM mokėtojo, įsigyto inventoriaus (garso ir vaizdo aparatūros, kopijavimo aparatų, mikrobangų krosnelių ir pan.) ir baldų pirkimo PVM gali būti atskaitomas, jei baldai ir inventorius laikomi atskiroje ekonominei veiklai vykdyti skirtoje patalpoje. Prie fizinio asmens įsigyto inventoriaus gali būti priskirti ir jo įsigyti stacionarūs telefono aparatai. Be to, fizinis asmuo, PVM mokėtojas, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir įsigytų (importuotų) mobiliojo ryšio priemonių, skirtų ekonominei veiklai naudoti, pirkimo (importo) PVM. Jeigu mobiliojo ryšio priemonės naudojamos tik ekonominei fizinio asmens, PVM mokėtojo, veiklai vykdyti, tai maksimali atskaitoma šios mobiliojo ryšio priemonės pirkimo (importo) PVM dalis yra 100 proc. Kitais atvejais, maksimali PVM atskaitos dalis – 50 proc., tiesa ši dalis gali būti ir didesnė, jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, vietos mokesčių administratoriui gali įrodyti, kad mobiliąją ryšio priemonę daugiausia naudoja ekonominei veiklai vykdyti.

Telekomunikacijų paslaugų pirkimo PVM gali būti atskaitomas tiek, kiek tos paslaugos yra susijusios su veikla, suteikiančia teisę į PVM atskaitą.

 

50. Kaip atskaitoma fizinio asmens, PVM mokėtojo, mišriai veiklai naudojamo ekonominei veiklai priskirto ilgalaikio materialiojo turto, prekių ir paslaugų pirkimo PVM?

Jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, vykdo ne tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą, bet ir kitokią ekonominę veiklą, tai jo ekonominei veiklai priskirto ilgalaikio turto ir su šiuo turtu susijusių prekių bei paslaugų atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalis apskaičiuojama bendra PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pavyzdys

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigijo pastatą, kurio pirkimo PVM yra 500 000 Lt. Ekonominėje veikloje naudojama 80 proc. pastato (tačiau pastatas nėra šio fizinio asmens gyvenamoji vieta). Iš paminėtos ekonominei veiklai naudojamos pastato dalies, (80 proc.) 40 proc. sudaro butai, nuomojami gyventojams be PVM, 60 proc. – komercinės patalpos, kurios nuomojamos PVM mokėtojams su PVM (vadovaujantis PVM įstatymo 60 str. 2 dalies nuostatomis, PVM mokėtojui leista PVM atskaitos procentui apskaičiuoti naudoti plotų, o ne pajamų santykį).

Kadangi ekonominei veiklai priskirta 80 proc. pastato, tai paskirstomoji pastato pirkimo PVM suma yra ne 500000 Lt , o 400000 Lt (500000 x 80 proc.).

PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti tik 60 proc. skirstomos PVM sumos, t. y. 240000 Lt (400000x60 proc.), kaip pastato dalies, naudojamos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo PVM sumą. Šią PVM sumą PVM mokėtojas turi įrašyti į PVM deklaracijos 35 laukelį.

51. Kokia tvarka fizinis asmuo, PVM mokėtojas, turi vietos mokesčių administratoriui deklaruoti įsigyto ilgalaikio materialiojo turto priskyrimą savo ekonominei veiklai?

Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto priskyrimą ekonominei veiklai vykdyti turi vietos mokesčių administratoriui deklaruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu nr. 372 (2009 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr.. VA-87 redakcija) patvirtintose Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formos ir jos papildomo lapo FR0457P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 1-30; 2009 , Nr. 148-6652, toliau Taisyklės), nustatyta tvarka.

Kaip numatyta Taisyklėse, fizinis asmuo, PVM mokėtojas, pageidaujantis savo įsigytą ar importuotą turtą priskirti ekonominei veiklai vykdyti, apie tai turi pranešti vietos mokesčių administratoriui, pateikdamas užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio materialiojo turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir /arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą.

Iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto materialiojo ilgalaikio turto, apie kurio priskyrimą ekonominei veiklai pranešta Taisyklėse nustatyta tvarka, atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į PVM įstatymo 63 straipsnio nuostatas.

Pabrėžtina tai, kad formos FR0457 pranešime nurodytas konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto priskyrimo ekonominei veiklai vykdyti procentas neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. 1K-112 (Žin., 2004, Nr. 53 - 1823) nurodytų maksimalių procentų. Jeigu fizinis asmuo, PVM mokėtojas, vykdo tik teisę atskaityti pirkimo (importo) PVM suteikiančią ekonominę veiklą, tai pagal minėtame pranešime deklaruotą konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto priskyrimo ekonominei veiklai vykdyti procentą atskaitomas tiek paties šio ilgalaikio materialiojo turto vieneto, tiek įsigytų prekių ir paslaugų, susijusių su šio turto naudojimu, pirkimo arba importo PVM.

Kai fizinis asmuo, PVM mokėtojas, pateiktoje FR0457 formoje nurodo jam nuosavybės teise nepriklausantį (išsinuomotą, gautą panaudos būdu ar panašiai) arba be PVM įsigytą, bet jo ekonominėje veikloje naudojamą ilgalaikį materialųjį turtą, tai jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą tik su šio turto naudojimu jo ekonominėje veikloje susijusių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM ar jo dalį, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytame finansų ministro įsakyme nustatytus maksimalius PVM atskaitos dydžius. Kai vienas iš sutuoktinių įsiregistravęs PVM mokėtoju pateiktoje FR0457 formoje nurodo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį, bet jo ekonominėje veikloje naudojamą ilgalaikį materialųjį turtą, tai jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą šio turto įsigijimo (importo) PVM (ar jo dalį) tik tuo atveju, jeigu turto įsigijimo PVM sąskaita faktūra (importo deklaracija) yra išrašyta (įforminta) šio fizinio asmens vardu. Priešingu atveju jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą tik su šio turto naudojimu jo ekonominėje veikloje susijusių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM ar jo dalį atsižvelgiant į aukščiau nurodytame finansų ministro įsakyme nustatytus maksimalius PVM atskaitos dydžius.

52. Kokia tvarka atskaitomas fizinio asmens, PVM mokėtojo, pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM ?

Kai fizinis asmuo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį pastatą, butą, namą ar kitą statinį, kurį numato naudoti ekonominėje veikloje, statosi pats ūkio ar rangos būdu, tai visą įsigytų paslaugų ar prekių, skirtų tokio nekilnojamojo turto statybai, pirkimo (importo) PVM jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, jeigu numato šį turtą naudoti PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje ekonominėje veikloje. Tačiau pasistatęs tokį ilgalaikį turtą fizinis asmuo, PVM mokėtojas, PVM įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka turės nuo visos ilgalaikio turto vertės apskaičiuoti pardavimo PVM kaip už ilgalaikio turto pasigaminimą. Pasigaminto ilgalaikio turto priskyrimą ekonominei veiklai vykdyti fizinis asmuo turi deklaruoti vietos mokesčių administratoriui FR0457 formos pranešime ir pagal ekonominei veiklai priskirtą to ilgalaikio turto panaudojimo procentą galės įtraukti į atskaitą šio pasigaminto ilgalaikio turto apskaičiuotą pardavimo PVM dalį, kaip pirkimo PVM (arba visą pardavimo PVM, jeigu ilgalaikis turtas bus naudojamas tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti ir jeigu šiam turtui netaikomi PVM atskaitos apribojimai).

 

VII. IKI ĮSIREGISTRAVIMO PVM MOKĖTOJU ĮSIGYTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ PIRKIMO PVM ATSKAITOS TVARKA

53. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių (paslaugų), įsigytų (importuotų) iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos, pirkimo (importo) PVM?

1. Taip, gali. PVM mokėtojas, gali atskaityti ir iki įregistravimo PVM mokėtoju dienos įsigytų prekių PVM sąskaitose faktūrose, importo deklaracijose nurodytas pirkimo (sumokėto importo) PVM sumas, jeigu įsigytos prekės ar paslaugos bus naudojamos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje. jeigu iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigytos prekės yra skirtos perparduoti su PVM, atskaitoma šių prekių pirkimo (importo) PVM suma nustatoma pagal jų likutį įsiregistravimo PVM mokėtoju dieną.

Pavyzdys

Prekybos įmonė, numatanti, kad jos pajamos už parduotas PVM apmokestinamas prekes per praėjusius 12 mėnesių viršys 100 000 Lt, 2010-01-20 pateikė teritorinei AVMI prašymą įregistruoti ją PVM mokėtoja. AVMI įregistravo ją PVM mokėtoja nuo 2010-02- 01. Įmonė iš kitų PVM mokėtojų turėjo įsigijusi perparduoti skirtų 500 dulkių siurblių už 100000 Lt, kurių pirkimo PVM sąskaitose faktūrose buvo išskirta 21000 Lt PVM suma. 2010-02-01 padariusi inventorizaciją, įmonė nustatė, kad minėtų prekių likutis sudaro 200 vienetų, arba 40 procentų įsigytų prekių, kurių pirkimo PVM suma buvo 21000 Lt. PVM suma, tenkanti neparduotam prekių likučiui, sudaro 8400 Lt. Kadangi po įsiregistravimo PVM mokėtoja šios prekės turės būti parduotos su PVM, tai 40 proc. pirkimo PVM sumos – 8400 Lt (8400 x 40 proc.) įmonė įrašo į 2010 metų vasario mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

2. Analogiškai į PVM atskaitą gali būti įtraukta ir gamybinę, paslaugų teikimo veiklą vykdančių PVM mokėtojų atskaitoma iki įsiregistravimo PVM mokėtojais įsigytų prekių, žaliavų, medžiagų pirkimo (importo) PVM suma (jeigu ji buvo išskirta šių prekių įsigijimo dokumentuose arba apskaičiuota importo deklaracijose ir sumokėta į muitinės sąskaitą), kai šios prekės, žaliavos, medžiagos bus panaudotos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti.

Pavyzdys

Naujai įsisteigusi siuvimo gaminių įmonė, numatanti vykdyti PVM apmokestinamą veiklą, padavė teritorinei AVMI prašymą savanoriškai įregistruoti ją PVM mokėtoja nuo 2010-02-01. Iki įsiregistravimo PVM mokėtoja ši įmonė iš kitų PVM mokėtojų buvo įsigijusi drabužiams siūti skirtų audinių, siūlų, sagų ir kitų prekių už 150000 Lt, pirkimo PVM suma nuo jų įsigijimo vertės sudarė 31500 Lt. Iki įsiregistravimo PVM mokėtoja, ši įmonė dar nebuvo pradėjusi gamybos ir nebuvo panaudojusi įsigytų prekių. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės iki įsiregistravimo PVM mokėtoja įsigytos prekės, jai tapus PVM mokėtoja, bus panaudotos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti visų šių prekių pirkimo PVM sumą (31500 Lt) ir ją įrašyti į 2010 m. vasario mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

2.1. Galimi ir tokie atvejai, kai iki įsiregistravimo PVM mokėtoju asmuo (juridinis ar fizinis) su PVM įsigytas žaliavas, medžiagas ar kitas prekes jau yra panaudojęs gamyboje, ar kitoje savo veikloje (pvz., gamybinės įmonės – žaliavas perdavė į gamybą, arba iš žaliavų pagamino produkciją, ūkininkas – trąšas, sėklas subėrė į dirvą ar pan.), tačiau prekės, kurioms pagaminti buvo panaudotos minėtos žaliavos, bus patiektos (derlius nuimtas ir išauginta žemės ūkio produkcija bus parduota) po šio asmens įsiregistravimo PVM mokėtoju. Tokiu atveju, įsiregistravimus PVM mokėtoju gali būti atskaityta šių minėtoje gamyboje panaudotų žaliavų kiekiui tenkanti pirkimo PVM sumos dalis tik tuo atveju, jeigu asmuo gali pateikti normatyvinius tokių žaliavų ar medžiagų sunaudojimo kiekius ar kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti, kokia įsigytų medžiagų, žaliavų dalis sunaudota gamyboje ir tenka tai produkcijai, kuri po jo įsiregistravimo PVM mokėtoju bus parduota su PVM (ar paslaugoms, kurios bus suteiktos su PVM).

2.2. Kai iki įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo įsigytos paslaugos, jų pirkimo PVM gali būti atskaitytas tik tokiu atveju, jeigu PVM mokėtojas gali įrodyti šių paslaugų faktinį naudojimą PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje.

3. Jeigu įsiregistravęs PVM mokėtoju asmuo numato vykdyti ne tik PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą, bet ir kitokią veiklą, nesuteikiančią teisės į PVM atskaitą, tai toks asmuo turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne visą iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigytų prekių ir paslaugų, kurių pirkimo (importo) PVM gali būti atskaitomas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, o jos dalį, apskaičiuotą pagal PVM deklaracijos 28 laukelyje nurodytą procentą.

 

54. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti apskaičiuotą iki jo registravimo PVM mokėtoju dienos iš kitos ES valstybės narės daugiau kaip už 35 tūkst. Lt įsigytų prekių, pardavimo PVM?

Taip, gali. Kai apmokestinamasis asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, įsigyja iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo prekių, kurių apmokestinamoji vertė per metus viršijo 35 tūkst. litų, jis PVM įstatymo nustatyta tvarka turi apskaičiuoti šių įsigytų prekių pardavimo PVM ir sumokėti jį į biudžetą. jeigu šiam asmeniui įsiregistravus PVM mokėtoju, iki įsiregistravimo įsigytos prekės, kurių pardavimo PVM buvo sumokėtas į biudžetą, bus skirtos PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, tai PVM mokėtojas turi teisę apskaičiuotą ir sumokėtą iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigytų prekių pardavimo PVM įtraukti į PVM atskaitą kaip ir kitas pirkimo PVM sumas.

 

55. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) ilgalaikio nematerialiojo turto pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

1. Į PVM atskaitą gali būti įtraukiama tik ta iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigytų paslaugų, sudarančių PVM mokėtojo ilgalaikį nematerialųjį turtą, pirkimo PVM dalis, kuri atitinka iki įregistravimo PVM mokėtoju dar nenudėvėtą (neamortizuotą) to turto vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Šios nuostatos taikomos apmokestinant nematerialųjį ilgalaikį turtą, kuris nurodytas Lietuvos respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 1 priedelyje ir kuris pagal PVM įstatymo nuostatas prilyginamas paslaugų įsigijimui. Tai gali būti asmens, iki įsiregistravimo PVM mokėtoju, įsigyta nestandartizuota programinė įranga, įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas. Į atskaitą PVM mokėtojas gali įtraukti tik tą iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigytų paslaugų, sudarančių PVM mokėtojo ilgalaikį nematerialųjį turtą, pirkimo PVM dalį, kuri atitinka iki įregistravimo PVM mokėtoju dar neamortizuotą to turto vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis PMĮ nuostatomis.

Pavyzdys

Įmonė, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, 2010m. liepos mėnesį už 360 000 Lt įsigijo nestandartizuotą programinę įrangą, kurios pirkimo PVM suma sudarė 75600 Lt, ir tą patį mėnesį pradėjo ją naudoti. Ši programinė įranga PMĮ 1 priedelyje nurodyta kaip nematerialusis turtas, kurio maksimalus amortizacijos laikotarpis – 3 metai, įmonė ir nustatė 3 metų amortizacijos laikotarpį. 2011 09 -01-15 ši įmonė pateikė prašymą AVMI įregistruoti ją PVM mokėtoja. Įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja nuo 2011-02-01. Tarkime, įmonė pasirinko tiesioginį programinės įrangos amortizacijos skaičiavimo metodą ir taikė PMĮ 18 str. 10 dalyje nustatytą amortizacijos skaičiavimo pradžios būdą, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėnesio (nuo programinės įrangos įsigijimo laikotarpio) iki 2011 m. vasario mėnesio (iki įsiregistravimo PVM mokėtoja momento) apskaičiavo 60000 Lt amortizacinių atskaitymų, t. y. [(360000/3/12 x 6], kur 6 – tai amortizacijos skaičiavimo laikotarpis mėnesiais iki įsiregistravimo PVM mokėtoju momento]. Reiškia, neamortizuota programinės įrangos vertės dalis įsiregistravimo PVM mokėtoja dieną sudaro 300000 Lt (360 000 – 60000), o PVM suma, tenkanti šiai neamortizuotai vertės daliai yra 63000 Lt. Todėl, ši įmonė įsiregistravusi PVM mokėtoja ir numatanti šią programinę įrangą naudoti vien PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti 63000 Lt tos įrangos pirkimo PVM ir ją įrašyti į PVM deklaracijos 35 laukelį.

56. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus PVM įstatymo 67 str. nurodytą turtą) pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

Jei iki įsiregistravimo PVM mokėtoju asmuo buvo įsigijęs ilgalaikį materialųjį turtą, kurio PMĮ 1 priedelyje yra trumpesnis kaip 4 metai nusidėvėjimo laikotarpis, tai šiam asmeniui PVM mokėtoju į PVM atskaitą gali būti įtraukiama to turto pirkimo arba importo PVM dalis, atitinkanti iki įregistravimo PVM mokėtoju dar nenudėvėtą (neamortizuotą) to turto vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pavyzdys

Įmonė A, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, 2010 m. gegužės mėnesį įsigijo kompiuterius, kurių vertė (be PVM) 60000 Lt, o PVM suma sudarė 12600 Lt. Nustatomas 3 metų šių kompiuterių nusidėvėjimo normatyvas.

Įmonė A 2011-01-01 įsiregistruoja PVM mokėtoja. Tarkime, kad šiai datai nenudėvėta kompiuterių vertė sudarė 48000 Lt. Nuo šios nenudėvėtos vertės PVM suma sudaro 10080 Lt. Jeigu įmonė vykdo vien PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, tai ji turi teisę šią 10 080 Lt PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą, t. y. įrašyti į 2011 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

 

57. Kokia iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigyto (importuoto) PVM įstatymo 67 straipsnyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM dalis gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

1. Jeigu asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, iki 2004-05-01 buvo įsigijęs arba importavęs kilnojamąjį ilgalaikį turtą, nurodytą PVM įstatymo 67 straipsnyje, t. y. turtą, kurio nusidėvėjimo laikotarpis PMĮ 1 priedelyje nustatytas ne trumpesnis kaip 5 metai, o nuo 2004-05-01 įsigijęs tokį turtą, kurio nusidėvėjimo laikotarpis nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metai (mašinas ir įrengimus, geležinkelio riedmenis, baldus, ir pan.), tai šio turto pirkimo arba importo PVM dalis, atitinkanti metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną likusių iki PVM įstatymo 67 straipsnyje nurodyto 5 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį turtas įsigytas arba importuotas), gali būti traukiama į PVM atskaitą.

Pavyzdys

Įmonė, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, 2010m. gegužės mėn. įsigijo biuro baldus, kurių vertė (be PVM) 50000 Lt, PVM suma – 10500 Lt. Nuo 2011-03-01 ši įmonė įregistruojama PVM mokėtoja ir vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą. Nuo baldų įsigijimo iki įsiregistravimo PVM mokėtoja laikotarpio baldai įmonėje buvo naudoti 10 mėnesių, todėl įmonės įsiregistravimo PVM mokėtoja dieną baldų pirkimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio likutis yra 4 metai ir 2 mėnesiai (iš 5 metų atėmus10 mėnesių, praėjusių nuo įsigijimo laikotarpio, arba 50 mėnesių). Įmonė galės įtraukti į PVM atskaitą 8750 Lt baldų pirkimo PVM sumos [(10500 /12x5 x 50]. Šią atskaitomą PVM sumą įmonė turi įtraukti į 2011 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

2. Tuo atveju, kai neįsiregistravęs PVM mokėtoju asmuo buvo įsigijęs nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, tai šio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pirkimo PVM sumos dalis, atitinkanti metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną likusių iki PVM įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį turtas įsigytas arba importuotas) gali būti traukiama į PVM atskaitą.

Pavyzdys

Įmonė 2010 m. sausio mėnesį įsigijo pastatą už 2 mln. litų (be PVM), PVM suma sudarė – 420000 Lt. Nuo 2011-01-01 įmonė įregistruojama PVM mokėtoja. Pastatas naudojamas įmonės gamybinei veiklai, kuri yra PVM apmokestinama.

Iki įmonės įsiregistravimo PVM mokėtoja pastatas įmonėje buvo naudotas vienerius metus, todėl įsiregistravimo PVM mokėtoja dieną pastato pirkimo PVM atskaitos tikslinimo likutis yra 9 metai (iš 10 metų atėmus vienerius metus, praėjusius nuo įsigijimo laikotarpio). Įmonė galės įtraukti į PVM atskaitą 378000 Lt pastato pirkimo PVM (420000 /10x9). Šią atskaitomą PVM sumą įmonė turi įtraukti į 2011 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį.

58. Ar PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti prekių ir paslaugų, iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos sunaudotų ilgalaikiam turtui pasigaminti, pirkimo ir (arba) importo PVM?

Negali. PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti įsigytų ir dar iki jo įsiregistravimo PVM mokėtoju sunaudotų ilgalaikiam turtui pasigaminti arba jo esminiam pagerinimui atlikti, prekių (paslaugų) (importo) PVM sumų.

Pavyzdys

Asmuo iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ūkio būdu pasistatė administracinį pastatą, kuriam pastatyti buvo iš kitų mokėtojų įsigijęs statybinių medžiagų, langus, duris, metalo konstrukcijas ir kitas prekes, kainomis su PVM. Kadangi šios medžiagos iki to asmens įsiregistravimo PVM mokėtoju buvo panaudotos ilgalaikio turto pasigaminimui, tai po įsiregistravimo PVM mokėtoju jų pirkimo PVM negali būti atskaitomas, nepaisant to, kad pats pastatas gali būti naudojamas PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje.

VII. PVM sumų įTRAUKIMO Į PVM atskaitą Reikalavimai

59. Kokią PVM sąskaitą faktūrą turi turėti pirkėjas, PVM mokėtojas, norėdamas įtraukti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM į atskaitą?

PVM mokėtojas, vykdantis PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti tik jam (kaip pirkėjui) išrašytose prekių (paslaugų) PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. PVM mokėtojo (pirkėjo) turimos PVM sąskaitos faktūros turi atitikti visus PVM įstatymo reikalavimus. Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti PVM įstatymo 80 str. 1 d. 1 –16 punktuose nurodyti rekvizitai (žiūrėti 80 straipsnio komentarą). Kiti PVM sąskaitų faktūrų įforminimo atvejai išdėstyti PVM įstatymo 79, 80, 81 ir 82 straipsniuose.

 

60. Ar gali PVM mokėtojas nuo jam išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje bendros prekių vertės pats apsiskaičiuoti pirkimo PVM sumą, kurią galėtų įtraukti į PVM atskaitą?

Tuo atveju, kai prekių pardavėjas, PVM mokėtojas, į tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) kainą įtraukė PVM sumą, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje PVM suma nebuvo išskirta, pats PVM mokėtojas (pirkėjas) negali nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pardavėjui mokėtinos PVM sumos išskirti PVM sumos ir jos įtraukti į PVM atskaitą. Tokiu atveju prekių pardavėjas turėtų išrašyti prekių pirkėjui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo tų prekių (paslaugų) apmokestinamosios vertės išskirtų PVM sumą.

 

61. Ar gali būti įtraukiama į PVM atskaitą mažmeninės degalų prekybos įmonės išduotame kasos aparato kvite išskirta PVM suma?

Mažmeninės degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekybos įmonės išduotas parduotų prekių ir paslaugų kasos aparto kvitas, kuriame nurodyta prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) neviršija 500 litų ir kuriame yra visi teisės aktų nustatyti kasos aparato kvitui privalomi rekvizitai, taip pat rekvizitas (rekvizitai), pagal kurį (kuriuos) galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją, laikomas PVM sąskaita faktūra . Todėl, tokiame kasos aparato kvite išskirtą PVM sumą pirkėjas PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, jeigu mažmeninėje degalų prekyboje įsigytos prekės yra skirtos jo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti.

 

62. Kokio dokumento pagrindu gali būti įtraukiama į PVM atskaitą įsigytų mažmeninės prekybos įmonėse prekių pirkimo PVM, kai išduodamas šių prekybos įmonių kasos aparato kvitas nelaikomas PVM sąskaita faktūra?

Kitais atvejais, kai mažmeninės prekybos įmonių išduotas kasos aparato kvitas nelaikomas PVM sąskaita faktūra, šiuose kasos aparato kvituose nurodytos PVM sumos negali būti traukiamos į PVM atskaitą. Tačiau, kai mažmeninės prekybos įmonėse perkančiam prekes PVM mokėtojui išduodamas kasos aparato kvitas, tai, vadovaujantis PVM įstatymo bei Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių nuostatomis, jam turi būti nedelsiant išrašyta ir PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytą PVM sumą PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

 

63. Kokia tvarka į PVM atskaitą įtraukiama PVM suma, išskirta PVM sąskaitoje faktūroje tokių įsigytų prekių, už kurias buvo sumokėtas avansas ir įtraukta į PVM atskaitą nuo jo apskaičiuota PVM suma ?

PVM mokėtojas, prekių pardavėjas, gavęs iš prekių pirkėjo avansą, nuo kurio jis (prekių pardavėjas) pagal PVM įstatymo 14 straipsnio nuostatas privalo (arba pasirenka) apskaičiuoti PVM, privalo išrašyti prekių pirkėjui (avanso davėjui) PVM sąskaitą faktūrą ir nurodyti joje avanso sumos PVM sumą. Šią nuo avanso išskirtą PVM sumą pirkėjas, PVM mokėtojas, turi teisę atskaityti tokia pačia tvarka, kaip ir kitas pirkimo PVM sumas.

Įvykus prekių (paslaugų), už kurias buvo sumokėtas minėtas avansas, pardavimo sandoriui, pardavėjas turi išrašyti pirkėjui parduotų prekių (paslaugų) PVM sąskaitą faktūrą ir nurodyti joje visą PVM sumą nuo parduotų prekių (paslaugų) vertės (neatimant nuo avanso apskaičiuotos PVM sumos). Šiuo atveju pirkėjas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą, sumažintą nuo sumokėto avanso apskaičiuota ir įtraukta į PVM atskaitą PVM suma.

 

64. Kokį egzempliorių prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitos faktūros turi turėti PVM mokėtojas, norintis į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM?

1. Kaip nustatyta LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse, išrašytos prekių tiekimo (paslaugų teikimo) PVM sąskaitos faktūros pirmasis egzempliorius turi būti duodamas prekių (paslaugų) pirkėjui. Vadinasi, prekių (paslaugų) pirkimo PVM atskaitą galima daryti tik pagal pirmąjį PVM sąskaitos faktūros egzempliorių.

2. Tais atvejais, kai PVM mokėtojas yra praradęs pirmąjį PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, jis privalo turėti antrojo egzemplioriaus, patvirtinto abiejų sandorio šalių (pardavėjo ir pirkėjo), kopiją arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

 

65. Kokie nustatyti apskaičiuoto iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimai?

1. Kai pagal PVM įstatymo nuostatas, PVM mokėtojas turi apskaičiuoti iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių pardavimo PVM, tai ta apskaičiuota pardavimo PVM suma tuo pačiu laikoma ir šių prekių pirkimo PVM suma. Todėl, jeigu PVM mokėtojas (prekių pirkėjas) iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigytas prekes naudoja PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, tai apskaičiuotą šių prekių pardavimo PVM jis gali įtraukti į PVM atskaitą kaip ir kitas pirkimo PVM sumas.

2. PVM mokėtojas gali iš kitų ES valstybių narių PVM mokėtojų įsigytų prekių apskaičiuotas pardavimo PVM sumas įtraukti į PVM atskaitą, jeigu jis:

2.1. turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria buvo įformintas prekių iš kitos ES valstybės narės tiekimas ir kuri turi atitikti reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui;

2.2. apskaičiuotą įsigytų iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo prekių pardavimo PVM deklaravo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 21 laukelyje -įsigytų prekių apmokestinamąją vertę, o 34 laukelyje – nuo šios apmokestinamosios vertės apskaičiuotą pardavimo PVM sumą). PVM apskaičiavimo momentas už iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigytas prekes nurodytas PVM įstatymo 14 str. 11 dalyje (žiūrėti 14 straipsnio komentarą);

3. Apskaičiuotą iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių pardavimo PVM PVM mokėtojas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formoje turi deklaruoti ir kaip pirkimo PVM (25 laukelyje), o jeigu įsigytos prekės skirtos PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai, - kaip atskaitomą PVM sumą (35 laukelyje).

Pavyzdys

UAB X, įsiregistravusi PVM mokėtoja, 2010 m. sausio mėnesį iš Vokietijos PVM mokėtojo įsigijo perparduoti skirtų PVM apmokestinamų prekių už 100000 Lt. Vokietijos PVM mokėtojas 2010-01-10 išrašė UAB X patiektų prekių PVM sąskaitą faktūrą. UAB X privalo apskaičiuoti įsigytų prekių pardavimo PVM – 21000 Lt (100000x21proc.) ir šią pardavimo PVM sumą deklaruoti 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje: 21 laukelyje nurodyti įsigytų prekių apmokestinamąją vertę – 100000 Lt , o 34 laukelyje – 21000 Lt pardavimo PVM sumą.

Kadangi UAB X įsigytos prekės yra skirtos šios įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai apskaičiuota iš Vokietijos PVM mokėtojo įsigytų prekių pardavimo PVM suma (21000 Lt) taip pat 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje turi būti deklaruojama kaip pirkimo PVM suma 25 laukelyje, o 35 laukelyje – kaip atskaitoma PVM suma.

66. Ar gali būti į PVM atskaitą įtrauktas apskaičiuotas iš kitų valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM, jeigu iki pardavimo PVM apskaičiavimo momento nėra gauta PVM sąskaita faktūra?

Jeigu PVM mokėtojas savo vykdomai PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai iš kitos valstybės narės PVM mokėtojo įsigijo prekių, bet iki PVM įstatymo 14 straipsnyje nustatyto prievolės apskaičiuoti šių prekių pardavimo PVM atsiradimo momento (t. y. iki 15 dienos kito mėnesio, einančio po prekių išgabenimo) iš prekių tiekėjo negavo PVM sąskaitos faktūros, tai atlikęs visus kitus veiksmus, nurodytus leidinio 60 punkte, turi teisę į PVM atskaitą įtraukti apskaičiuotą šių prekių pardavimo PVM sumą.

 

67. Kokia tvarka pirkėjas, PVM mokėtojas, gali į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM tokių Lietuvoje įsigytų prekių (paslaugų), kurių pardavimo PVM už prekių pardavėją turi apskaičiuoti prekių pirkėjas?

Analogiškai, laikydamasis šio leidinio 65 punkte nurodytų reikalavimų, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti kitų įsigytų prekių (paslaugų), pirkimo PVM sumas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti šių prekių (paslaugų) pardavimo PVM tenka pirkėjui. Pavyzdžiui, PVM įstatymo 95 straipsnyje nurodytais atvejais, kai užsienio apmokestinamojo asmens, neįsiregistravusio PVM mokėtoju Lietuvoje, patiektų Lietuvoje prekių ir suteiktų paslaugų, kurių teikimo vieta Lietuva, pardavimo PVM turi apskaičiuoti prekių pirkėjas, PVM mokėtojas, tai apskaičiuotą pardavimo PVM jis turi teisę atskaityti šioje PVM įstatyme nustatyta tvarka.

 

68. Kokiais atvejais keli PVM mokėtojai gali į PVM atskaitą įtraukti dalimis jiems vienoje prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą?

1. Finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K- 207 patvirtintos Bendros PVM sąskaitos faktūros įforminimo atvejai, reikalavimai šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitams ir pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų PVM sumų priskyrimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 92-3372). Šiose taisyklėse nustatyta, kad bendra PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama ir advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens, bendrai teikiamoms paslaugoms (tiekiamoms prekėms) įforminti. Šios nuostatos taikomos tik tada, jeigu visi partnerystės pagrindais veikiantys advokatai yra PVM mokėtojai.

2. Viena bendra PVM sąskaita faktūra gali būti įformintas prekių tiekimas ir (ar) paslaugų teikimas keliems advokatų kontoros advokatams, notarų biuro notarams, Šiuo atveju vietoj pirkėjo (kliento) kodo (asmens kodo) PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas finansų ministro nustatytas pirkėjus (klientus) identifikuojantis rekvizitas.

3. Kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos advokatų kontoros advokatams, notarų biuro notarams ar kitais finansų ministro nustatytais atvejais keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės (teikiamos paslaugos), tokiuose apskaitos dokumentuose atskirai nurodytos PVM sumos finansų ministro nustatyta tvarka gali būti traukiamos dalimis į konkrečių PVM mokėtojų PVM atskaitą.

4. Partnerystės pagrindais veikiantiems advokatams išrašomose juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose turi būti nurodomi visų partnerystės pagrindais veikiančių advokatų vardai (vardo pirma raidė), pavardės arba tik pavardės, taip pat, kad jie yra advokatai, arba bent vieno iš partnerystės pagrindais veikiančių advokatų, advokato vardas (vardo pirma raidė) ir pavardė arba tik pavardė su žodžiais "ir partneriai". Tokiose prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos nustatyta tvarka priskiriamos kaip konkrečių advokatų įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM. advokatai, veikiantys partnerystės pagrindais, partnerystės sutartyje privalo pasitvirtinti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM sumų priskyrimo tvarką, kurios rekomendacinę formą nustato Lietuvos advokatų taryba. Advokatui, PVM mokėtojui, priskirta pirkimo PVM dalis PVM įstatymo nustatyta tvarka įtraukiama į to advokato PVM atskaitą.

5. Notarų biuro notarams išrašomose juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose turi būti nurodomi visų notarų, dirbančių notarų biure pagal Bendros veiklos sutartį, vardai (vardo pirma raidė), pavardės arba tik pavardės, arba bent vieno iš notarų biure pagal bendros veiklos sutartį dirbančių notarų notaro vardas (vardo pirma raidė) ir pavardė arba tik pavardė. Tokiose prekių (paslaugų) pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos nustatyta tvarka priskiriamos kaip konkrečių notarų biuro notarų įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM. Notarai, dirbantys pagal bendros veiklos sutartį notarų biure, bendros veiklos sutartyje privalo pasitvirtinti bendrai notarų biuro notarams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto PVM priskyrimo konkretiems notarams tvarką, kurios rekomendacinę formą nustato Lietuvos Respublikos notarų rūmai. Notarui, PVM mokėtojui, priskirta prekių (paslaugų) pirkimo PVM dalis PVM įstatymo nustatyta tvarka įtraukiama į to notaro PVM atskaitą.

 

69. Kokia tvarka gali būti į PVM atskaitą įtraukiamas importuotų prekių importo PVM?

1. Importuotų prekių importo PVM sumos gali būti atskaitytos tik tuomet, kai prekių įvežimo dokumentuose yra atitinkama muitinės žyma apie mokesčio apskaičiavimą ir šis mokestis yra sumokėtas į biudžetą. Importuotojas gali atskaityti ir draudimo kompanijos ar asmens, garantavusio mokesčių sumokėjimą, už jį sumokėtas importo PVM sumas (minėtieji asmenys šių sumų neturi teisės traukti į PVM atskaitą). Atskaitant importo PVM turi būti vadovaujamasi nuostata, kad importuotojas neskolingas muitinei. Pagal šias nuostatas, kai importuotojui įvežtų prekių importo dokumentai buvo įforminti ir importo PVM buvo apskaičiuotas tą mėnesį , kai jis dar nebuvo PVM mokėtojas, o importo PVM sumokėjo kitą mėnesį, jau įsiregistravęs PVM mokėtoju, tai, tą mėnesį, kurį importo PVM buvo sumokėtas, PVM mokėtojas gali atskaityti importo PVM (išskyrus atvejus, kai įvežtas prekes asmuo pardavė dar nebūdamas PVM mokėtojas, ir neapskaičiavo jų pardavimo PVM).

2. Kai teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas importo PVM gali būti įskaitomas, tai įskaitytas importo PVM sumas PVM mokėtojas (importuotojas) gali atskaityti tokia pačia tvarka, kaip ir sumokėtas importo PVM sumas. Importo PVM įskaitymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 1K- 199 Dėl Muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti taisyklių (Žin., 2004, Nr. 86 – 3140) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktorius 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. VA-182/1B –1042 "Dėl muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti taisyklių įgyvendinimo tvarkos (Žin., 2004, Nr. 174-6469).

2.1. Tą mokestinį laikotarpį, kai teritorinė AVMI vadovaudamasi minėtais teisės aktais, priima sprendimą įskaityti mokesčio permoka (skirtumu) importo PVM skolą muitinei, PVM mokėtojas šią importo PVM sumą įrašo į PVM deklaracijos 26 laukelį ir, jeigu importuotos prekės skirtos PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, ta pati suma įrašoma į 35 laukelį. Tačiau PVM mokėtojas taip pat turi savo apskaitoje atitinkama suma sumažinti konkretaus mokesčio permokos dydį (to mokesčio, kurio permoka teritorinė AVMI užskaitė importo PVM ar kitus importo mokesčius).

2.2. Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad muitinė priėmė sprendimą neįskaityti mokesčių permokos (skirtumo) teritorinėje AVMI importo PVM nepriemokai įskaityti ir importo PVM skola muitinei neišnyko, tai padaryta PVM atskaita turi būti patikslinta (atstatyta).

3. Kai iš trečiųjų valstybių įvežtų pašto siuntų importo PVM ir kitus importo mokesčius į muitinės sąskaitą už pašto siuntų gavėjus sumoka pašto siuntų vežėjai, tai pašto siuntų gavėjai importo PVM gali traukti į atskaitą tik tą mokestinį laikotarpį, kai jis pats vežėjui sumoka apskaičiuotus importo mokesčius (turi importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Jeigu įvežamų pašto siuntų importo deklaracija forminama siuntos gavėjo vardu, tuomet importo PVM traukimo į atskaitą tvarka priklauso nuo to, kas sumoka importo PVM. Jeigu importo PVM į biudžetą sumoka pats siuntos gavėjas, tai tą mokestinį laikotarpį, kurį importo PVM sumokėtas, gavėjas turi teisę atskaityti PVM. Jeigu importo PVM sumoka vežėjas, tai siuntos gavėjas gali atskaityti importo PVM tik tą mokestinį laikotarpį, kai jis vežėjui sumoka apskaičiuotus importo mokesčius (turi importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).

4. Kai importo PVM įskaitomas pagal PVM įstatymo 94 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 (Žin., 2002, nr. 60- 2429) patvirtintą Importo Pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo tvarką, tai iš importuotojo importo PVM sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nereikalaujama.

 

70. Kada gali būti į PVM atskaitą įtraukiamas įsigytų (importuotų) meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų pirkimo (sumokėtas importo) PVM?

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai PVM mokėtojas tiekiamų meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų pardavimo PVM pasirinko PVM skaičiuoti nuo visos tų daiktų apmokestinamosios vertės, o ne nuo maržos, o tai šių prekių pirkimo PVM ar sumokėtas importo PVM gali būti atskaitytas ne anksčiau, negu PVM mokėtojas pats patiekia įsigytus (importuotus) meno kūrinius, kolekcinius ir antikvarinius daiktus.

 

71. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto apskaičiuotas pardavimo PVM?

PVM įstatymo 6 straipsnyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo faktą PVM mokėtojas turi įforminti PVM sąskaita faktūra. Išrašomos PVM sąskaitos faktūros įforminimo reikalavimai išdėstyti PVM įstatymo 80 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse. Be to, kaip nurodyta minėtose taisyklėse išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nuoroda į PVM įstatymo 6 straipsnį arba nurodyta: "ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.

Todėl PVM mokėtojas, pasigaminęs ilgalaikį turtą, kuriam pasigaminti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir joje nuo pasigaminto ilgalaikio turto apmokestinamosios vertės apskaičiuoti pardavimo PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą. Jeigu pasigamintas ilgalaikis turtas skirtas naudoti PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje, tai PVM mokėtojas turi teisę apskaičiuotą pasigaminto ilgalaikio turto pardavimo PVM įtraukti į PVM atskaitą ta pačia tvarka kaip ir kitas pirkimo (importo) PVM sumas.

 

72. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas nuosavybės teisės objektų, perimamų kaip turtinis įnašas bei pastato savininko perimto esminio pagerinimo pirkimo PVM ?

1. PVM statymo 9 str. 2-4 dalyse nurodytų prekių (paslaugų) teikimo (bet kokio nuosavybės teisės objekto, kaip juridinio asmens dalyvio turtinio įnašo perdavimas, bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl juridinio asmens, PVM mokėtojo veiklos pasibaigimo reorganizavimo būdu ar iš esmės pagerinto pastato (statinio), naudoto kitais pagrindais negu nuosavybės teise, grąžinimas jo savininkui) faktas įforminamas PVM sąskaita faktūra. PVM sąskaitos faktūros įforminimo reikalavimai išdėstyti PVM įstatymo 80 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu nr. 780 patvirtintose Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse. Pagal minėtas taisykles išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta:

1.1. prekes patiekusio (paslaugas suteikusio) ūkio subjekto PVM mokėtojo kodas;

1.2. ūkio subjekto, perimančio nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba pagerinto pastato (statinio) daikto savininko pavadinimas ir kodas (vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu jis - fizinis asmuo) ir PVM mokėtojo kodas (jeigu yra);

1.3. tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) pavadinimas;

1.4. tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų) apmokestinamoji vertė, apskaičiuota PVM įstatyme nustatyta tvarka;

1.5. PVM tarifas (tarifai) ir PVM suma;

1.6. perduodant esminį pastato (statinio) pagerinimą, papildomai turi būti nurodytas ir metų skaičius, likęs iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. Šio rekvizito nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.

Be to, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nuoroda į atitinkamą PVM įstatymo 9 straipsnio dalį (pvz., 2, 3 ar 4 dalį arba nurodyta: "turtinis įnašas", "nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl reorganizavimo" ar "esminio pastato (statinio) pagerinimo perdavimas" – atsižvelgiant į tai, koks prekių tiekimo (paslaugų teikimo) atvejis įforminamas). Šio rekvizito nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.

Jeigu PVM įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais perimti nuosavybės teisės objektai yra skirti naudoti PVM mokėtojo PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje, tai PVM mokėtojas turi teisę išrašytose perimtų nuosavybės teisės objektų bei perimto esminio pagerinimo PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuotą pardavimo PVM į PVM atskaitą įtraukti tokia pat tvarka kaip ir kitas pirkimo (importo) PVM sumas.

 

73. Kokio dokumento pagrindu į PVM atskaitą įtraukiamas pirkimo PVM supirktos žemės ūkio produkcijos, kurios pardavimo PVM apskaičiuojamas sumokamas atlygis?

1. Žemės ūkio produkcijos tiekėjams, pasirinkusiems PVM įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytą specialaus apmokestinimo momento nustatymo tvarką, patiektos žemės ūkio produkcijos pardavimo PVM apskaičiavimo prievolė atsiranda, kai sumokamas atlygis už šią produkciją. Todėl šios produkcijos pirkėjai pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras atskaityti pirkimo PVM negali. Šiuo atveju žemės ūkio produkcijos pirkėjai turi teisę supirktos žemės ūkio produkcijos pirkimo PVM atskaityti tik turėdami apskaitos dokumentą, kurį jie išrašo mokėdami atlygį žemės ūkio produkcijos tiekėjui ir kuriame nuo mokamo atlygio sumos (išskyrus patį PVM) apskaičiuojama ir atskira eilute išskiriama PVM suma. Plačiau apie žemės ūkio produkcijos pardavimo PVM sąskaitų faktūrų bei atlygio mokėjimo apskaitos dokumentų išrašymo tvarką ir rekvizitus žiūrėti PVM įstatymo 81 straipsnio komentare.

2. Kadangi, žemės ūkio produkcijos tiekėjams, pasirinkusiems specialaus apmokestinimo momento nustatymo tvarką, visais atvejais prievolė apskaičiuoti patiektos žemės ūkio produkcijos pardavimo PVM ir jį deklaruoti PVM deklaracijoje atsiranda tik pirkėjui sumokėjus už šią produkciją, todėl šios žemės ūkio produkcijos pirkėjai, išrašytoje supirktos žemės ūkio produkcijos PVM sąskaitoje faktūroje išskirtos PVM sumos atskaityti negali, kol nėra išrašę atlygio mokėjimo apskaitos dokumento.

 

74. Kokiais atvejais neįsiregistravusio PVM mokėtoju išrašytame dokumente išskirta PVM suma gali būti įtraukta į PVM atskaitą?

Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-438/09 (Boguslaw Juliusz Dankowski prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Lodzi) nuostatas dėl pirkėjo, įsigijusio paslaugų su PVM iš asmens, neįregistruoto į PVM mokėtojų registrą, teisės į šių įsigytų paslaugų pirkimo PVM atskaitą, jei apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas savo vykdomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai įsigijo prekes (paslaugas) iš nustatyta tvarka neįregistruoto į PVM mokėtojų registrą kito Lietuvos apmokestinamojo asmens, kuris išrašytoje sąskaitoje faktūroje ar kitame dokumente nuo suteiktų paslaugų (parduotų prekių) apmokestinamosios vertės išskyrė PVM, tai pirkėjas - PVM mokėtojas turi teisę šį pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

Tokiu atveju svarbu, kad prekių (paslaugų) pirkėjas – PVM mokėtojas turėtų įsigytų paslaugų (prekių) sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą, kuriame be kitų rekvizitų (pvz., prekių paslaugų pavadinimo) yra nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas), pagal kurį galima būtų identifikuoti šį asmenį, nes vadovaujantis PVM įstatymo 71 straipsnio 6 dalies nuostatomis, toks asmuo išskirtą išrašytame dokumente ir paimtą iš pirkėjo PVM sumą privalo sumokėti į biudžetą.

Be to, svarbu, kad PVM mokėtoju neįsiregistravęs prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas), išskyręs išrašytame dokumente PVM sumą, ir šių prekių (paslaugų) pirkėjas PVM mokėtojas, norintis pasinaudoti PVM atskaita veiktų sąžiningai, jie nebūtų tarpusavyje susiję asmenys ir tai nebūtų susiję su mokesčių vengimu.

Pavyzdys

1 atvejis

Apmokestinamasis asmuo per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo nustatytą privalomam registravimuisi PVM mokėtoju ribą ir privalėjo, bet laiku neįsiregistravo PVM mokėtoju. Toks asmuo, dar neįsiregistravęs PVM mokėtoju, pirkėjui PVM mokėtojui išrašė suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų (patiektų prekių) sąskaitą faktūrą (be kitų privalomų rekvizitų, nurodė savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą) ir joje išskyrė PVM sumą, taikydamas šioms prekėms (paslaugoms) PVM įstatyme nustatytą PVM tarifą. Pirkėjas, įsigijęs šias prekes (paslaugas) savo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turi teisę išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Tuo pačiu asmuo, išrašytame dokumente išskyręs PVM sumą, privalo ją sumokėti į biudžetą per 10 dienų nuo dokumento, kuriame PVM buvo išskirtas , išrašymo (PVM įstatymo 92 straipsnio 5 dalis).

2 atvejis

Apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas, buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva. Šis asmuo po jo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro ir toliau išrašė pirkėjams suteiktų prekių (paslaugų) PVM sąskaitas faktūras ir išskyrė jose PVM sumas, taikydamas šioms prekėms (paslaugoms) PVM įstatyme nustatytą PVM tarifą. Pirkėjas, įsigijęs šias prekes (paslaugas) savo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turi teisę išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Tuo pačiu iš PVM mokėtojų registro išregistruotas asmuo, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje išskyręs PVM sumą, privalo ją sumokėti į biudžetą per 10 dienų nuo dokumento, kuriame PVM buvo išskirtas , išrašymo (PVM įstatymo 92 straipsnio 5 dalis).

3 atvejis

Apmokestinamasis asmuo privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoju dėl prekių (paslaugų) įsigijimo iš kitos valstybės narės (pvz., šių įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus viršijo 35000 Lt ir pan.) bet neįsiregistravo PVM mokėtoju. Toks PVM mokėtoju neįsiregistravęs asmuo vykdydamas ekonominę veiklą pirkėjui PVM mokėtojui išrašė suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų (patiektų prekių) sąskaitą faktūrą (ar kitą dokumentą) kuriame be kitų privalomų rekvizitų, nurodė savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą) ir jame išskyrė PVM sumą, taikydamas šioms prekėms (paslaugoms) PVM įstatyme nustatytą PVM tarifą. Pirkėjas, įsigijęs šias prekes (paslaugas) savo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turi teisę išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Tuo pačiu asmuo, išrašytame dokumente išskyręs PVM sumą, privalo ją sumokėti į biudžetą per 10 dienų nuo dokumento, kuriame PVM buvo išskirtas , išrašymo (PVM įstatymo 92 straipsnio 5 dalis).

4 atvejis

Apmokestinamasis asmuo, kuris dėl savo vykdomos ekonominės veiklos bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju (nebuvo įgijęs privalomo PVM mokėtojo statuso). Toks PVM mokėtoju neįsiregistravęs asmuo vykdydamas ekonominę veiklą pirkėjui PVM mokėtojui išrašė suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų (patiektų prekių) sąskaitą faktūrą (ar kitą dokumentą) kuriame be kitų privalomų rekvizitų, nurodė savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą) ir jame išskyrė PVM sumą, taikydamas šioms prekėms (paslaugoms) PVM įstatyme nustatytą PVM tarifą. Pirkėjas, įsigijęs šias prekes (paslaugas) savo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turi teisę išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Tuo pačiu asmuo, išrašytame dokumente išskyręs PVM sumą, privalo ją sumokėti į biudžetą per 10 dienų nuo dokumento, kuriame PVM buvo išskirtas, išrašymo (PVM įstatymo 92 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad nurodytos nuostatos dėl pirkėjo teisės į PVM atskaitą netaikomos, jeigu prekių (paslaugų) pardavėjas, apmokestinamasis asmuo, išrašytame dokumente neteisingai išskyrė PVM už parduodamas tokias prekes bei paslaugas, kurios pagal PVM įstatymo nuostatas neapmokestinamos PVM, apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą arba apmokestinamos taikant kitokį PVM tarifą, negu nurodytas išrašytame dokumente (ETT sprendimai bylose: C-342/87 Genius Holding, C-456/98 Schmeink& Cofreth ir Strobel ir kt.).

 

 
Visos teisės saugomos © 2019 PVMdeklaracija.lt.